Europos literatūros vertėjų asociacijų tarybos (CEATL) asamblėja 2010

 
2010 m. kovo 24-28 d. Lisabonoje (Portugalija) įvyko kasmetinė Europos literatūros vertėjų asociacijų tarybos (CEATL) generalinė asamblėja, kurioje dalyvavo 29 delegatai iš 24 Europos šalių. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungai atstovavo pirmininkė Jurgita Mikutytė.

Asamblėja pradėta vidinių reikalų svarstymu: sveikinimo žodį tarė CEATL prezidentas Martin de Haan (Nyderlandai), pateikta veiklos ir fianansinė ataskaitos, keisti įstatai, aptarta ir priimta nauja narystės mokesčio mokėjimo tvarka. Į narius priimta Rumunijos rašytojų sąjungos vertėjų sekcija. Aptarti bandymai užmegzti ryšį su tų šalių vertėjų organizacijomis, kurios dar nėra CEATL narės (Lenkijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kt.).
Delegatai pritarė valdybos siūlymui „emancipuotis“ ir nebebūti Europos rašytojų tarybos EWC nare, o bendradarbiauti partnerystės pagrindais. Tai padės ateityje CEATL lengviau gauti finansavimą iš ES.
CEATL prezidentas papasakojo apie palaikomus ryšius su Europos komisija, su daugeliu Europos kultūrinių organizacijų, vertėjų centrų, konsultacijas, diskusijas, įsitraukimą į ES daugiakalbystės platformos veiklą ir pan.

Buvo sudarytos kelios darbo grupės.
Viena darbo grupė renka ir sistemina informaciją apie vertėjų ugdymo ir tobulinimosi galimybes Europos šalyse – tiek siūlomas aukštųjų mokyklų, tiek vertėjų organizacijų ir pan.
Kita darbo grupė ketina vykdyti naują apklausą dėl vertėjų darbo sąlygų: tiek apie honorarų dydžius, tiek apie įvairias sutarčių sąlygas, tiek apie knygų rinką, asociacijų padėtį ir t.t.
Dar viena darbo grupė skiria dėmesį viešiesiems ryšiams, t.y. literatūros vertėjo profesijos matomumui visuomenėje. Nutarta leisti CEATL naujienlaiškį – tiek patiems literatūros vertėjams, sąjungų nariams, tiek visiems kitiems suinteresuotiems. Bus atnaujintas CEATL tinklalapis, kad organizacijų atstovai patys galėtų pildyti ir dėti informaciją apie savo naujienas ir pan. Šveicarijos atstovas pasiūlė į Wikipedia įtraukti visomis kalbomis įrašą apie CEATL, taip pat ir apie nacionalines vertėjų organizacijas, apie literatūrinį vertimą.

Diskutuotas labai aktualus klausimas dėl vertėjų teisių į atlyginimą, jo dydžio ir sutarčių salygų vis labiau plintant elektroninei leidybai. Daugiau pažengusios šiuo klausimu yra Vokietija ir Nyderlandai, kur jau bandoma tai reglamentuoti teisiškai; kitur, kaip Lietuvoje, leidėjai dar tik domisi, kas tai yra.
CEATL valdyba parengė gaires, kuriomis galėtų vadovautis Europos šalių organizacijos ir vertėjai:
Pasirašydamas sutartį dėl knygos vertimo vertėjas turėtų dar įdėmiau žiūrėti, kad sutartyje leidėjas neįrašytų sąlygos, jog vertėjas perduoda visas teises visiems galimiems kūrinio naudojimo būdams (pvz., kaip teksto atsisiuntimas elektroninėms skaityklėms (download for e-book reader, e.g. Kindle), nekeičiamo failo atsisiuntimas į kompiuterį (download for PC (read-only or with possibility to print)), audioknyga (download as audiobook), print-on-demand. Kai leidėjas nori išleisti knygą, sutartyje ir turi būti įrašytas tik teisių perdavimas knygą leisti ir platinti. Visi kiti panaudojimo būdai ir atlyginimas už juos turi būti aptarti atskirai.
Taip pat sutartyje turi būti numatyta, kuriam laikui vertėjas perduoda teises į kūrinį. Jokiais būdais negalima jų perleisti visam laikui (protingas terminas – tarp 2-5 metų).
CEATL rekomenduoja, jog sutartyje su vertėju būtų nurodyta ne daugiau naudojimo būdų ir ne ilgesniam laikui, negu leidėjas įsigijo iš originalo teisių turėtojo.
Jeigu artimiausiu metu tektų derėtis dėl išversto kūrinio naudojimo skaitmenine forma, leidėjas turi tartis su vertėju dėl atlyginimo. Galimi keli būdai, pvz.:
1. Atlyginimas už numatytą skaičių kūrinio atsisiuntimų.
2. Atlyginimas už perduotas teises tam tikram laikotarpiui.
3. Procentas nuo leidėjo gaunamų pajamų už el.teksto vertimo pardavimą.

Asamblėjoje įvyko ir tradicinis „best practice forum“, kuriame pasidalijama pavyzdine patirtimi.
Keletas įdomiausių praėjusių metų pasiekimų:

Vokietijoje teismas nusprendė, kad autorinėse sutartyse visų teisių perdavimas visiems laikams yra neteisėtas.

Čekai siekia pritaikyti Vokietijoje galiojantį įstatymą, kuris įpareigoja vertėjų ir leidėjų asociacijas suderėti ir priimti sutarimą dėl deramo atlyginimo.

Slovėnijoje sukurta Knygų agentūra perėmė iš kultūros ministerijos visus reikalus, susijusius su literatūra, atsirado teigiamų poslinkių. Slovėnijos literatūros vertėjų sąjunga pasiekė, jog leidėjai privalomai naudotų standartinę autorinę sutartį bent jau atvejais tų knygų, kurių leidyba remiama valstybės. Taip pat Knygų agentūra nustato atlyginimo už vertimą tarifą ir kontroliuoja, ar iš tiesų paramos sutartyje sutartą autorinį atlyginimą leidykla išmokėjo vertėjui.

Švedijos vertėjų sekcija Autorių asociacijoje norėtų atsiskirti ir tapti nepriklausoma, nes neturi pakankamai laisvių ir pripažinimo, be to, suvokia, kad norėdama pasiekti daugiau, turi imti iniciatyvą į savo rankas. Švedijos, Norvegijos ir Danijos vertėjų organizacijų pirmininkai ir jų pavaduotojai kasmet rengia susitikimus, per kuriuos keičiasi mintimis ir idėjomis.

Kaip dažniausiai, vėl abstulbino Norvegijos vertėjų asociacija: ji nupirko butą Berlyne, kurį nariai gali nebrangiai išsinuomoti vienai ar daugiau savaičių savo kūrybiniam darbui.

Daugelis organizacijų rengia konferencijas ar seminarus įvairiomis vertimo temomis. Pvz., Vengrijoje kalbėta apie klasikos pervertimus (tokią temą analizavome ir Lietuvoje), apie poezijos vertimą, britai – seminarą apie „intymių“ tekstų vertimą. Pvz., slovakai surengė seminarus apie audiovizualinį vertimą: scenarijų dialogus, subtitrus, dubliavimą, sykiu ir apie šios srities vertėjų darbo apmokėjimą. Nemažai kas rengia seminarus ar renginius vertimo kokybės ir santykių su redaktoriais temomis, kaip kad daro ir LLVS.
Nemažai organizacijų stengiasi atstovauti savo profesijai knygų mugėse, įsirengia informacinius stendus.

Kai kurios vertėjų organizacijos po ilgų derybų sudarė oficialius sutarimus su leidėjų asociacijomis dėl standartinės autorinės sutarties sąlygų ir honorarų dydžių. Deja, Lietuvoje tai visiškai neįmanoma, nes čia leidėjų asociacija dar pati nėra tokia solidi ir organizuota, kad leidėjai gerbtų savo pačių asociacijos sprendimus, jeigu tokie būtų suderėti.
Kai kurios organizacijos teturi pavyzdines autorines sutartis – t.y. rekomendacinio pobūdžio.

Kai kurios organizacijos išgali samdyti etatinius teisininkus (Švedija, Turkija, Italija, Danija, Austrija).
Kai kurios organizacijos, tarp jų ir Lietuva, įsitraukę į darbo grupes dėl menininkų socialinių garantijų.

Kita CEATL asamblėja įvyks 2011 m. gegužės mėn. Prahoje, per Prahos knygų mugę. 2012 m. – Zadare.

 

Taip pat žr.:

www.ceatl.eu

Europos literatūros vertėjų asociacijų tarybos (CEATL) generalinė asamblėja Osle 2009 m. birželio 11-14 d.

Europos literatūros vertėjų asociacijos (CEATL) asamblėja 2008 m. birželio 27-29 d. ir Tarptautinis rašytojų ir literatūros vertėjų kongresas WALTIC birželio 29 - liepos 2 d. Stokholme

Europos literatūros vertėjų asociacijos (CEATL) asamblėja 2007 m. lapkričio 12-13 d. Arlyje

Europos literatūros vertėjų asociacijų tarybos (CEATL) generalinė asamblėja 2006 m. spalio 5-8 d. Ciuriche

2005 m. LLVS tapo CEATL - Europos literatūros vertėjų asociacijų tarybos - nare

Nariams

Naujienlaiškis