Rita Urnėžiūtė
 
Gimtoji kalba 2009 m. Nr. 9, p. 3-13
 
Atsargiai – šventieji!
 
Sulaukę Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio dažnai girdime ir patys kartojame, kad šv. Brunono auka pravėrė mums duris į krikščioniškąją Europą. Dabar, XXI a. pradžioje, toji Europa nebėra mums nei tolima, nei svetima. Keliaujame po Europos Sąjungą lyg senbuviai, mokomės ir kuriamės šalyse, kurios vos prieš porą dešimtmečių atrodė nepasiekiamos – ne dėl geografinių, o dėl politinių kliūčių. Ir žingsniuodami piligrimų keliais, ir traukdami su prašmatnių kelionių mėgėjais, dairomės į didingas šventoves, kuklias bažnytėles, paslaptingus vienuolynus, skaitome gatvių, aikščių, miestelių ir miestų vardus – saint, san, são, święty, szent, Άγιος... Europa kalbina keliautojus lyg pati tikriausia ir gyviausia krikščionybės istorija.
Istorijos kalbinami neturėtume sutrikti: juk jau daugiau kaip 600 metų esame krikščioniškas kraštas, turime apsčiai per įvairias kalbas mus pasiekusių ir prigijusių krikščioniškų vardų, šimtmečiams bėgant iš tų vardų susidarė ir gausybė pavardžių. Bet rašydami apie keliones ar versdami kelionių vadovus kartais pamirštame turį tradicinio krikščioniškojo vardyno sluoksnį ir skaitytojams prikuriame nereikalingų sunkumų.
Šiame straipsnyje remiantis poros leidinių pavyzdžiais mėginama panagrinėti, kaip populiariojoje kelionių literatūroje įvardijami Jėzaus Kristaus, Marijos, krikščionių šventųjų vardais pavadinti kulto pastatai ir kiti su religija susiję dalykai.
Sukauptus pavyzdžius nesunku suskirstyti į kelias grupes.
1) Vartojamos tradicinės, lietuvių kalboje nusistovėjusios vardų formos:
Benedikto XII vienuolyne yra svečių ir tarnų flygeliai, benediktinų koplyčia (E 191, Prancūzija);
Šv. Petro bažnyčios įžymybės; Pietinėje Šv. Uršulės bažnyčios salėje (E 561, Vokietija);
čia buvusią didžiulę Šv. Petro piligrimų prieglaudą su bažnyčia ir vienuolynu (KM 2007 7 85, Ispanija);
salą, kurioje stovi XI a. Šv. Jono vienuolynas (E 499, Graikija);
gerą pusvalandį užtrunkame Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje (KM 2007 7 86, Ispanija);
piligrimų kelias veda pro Šv. Magdalenos vienuolyną [...]. Atokiau nuo miesto pastatyta ir sergančiųjų globėjo Šv. Lozoriaus vardu pavadinta koplyčia (KM 2008 3 80, Ispanija);
prieš akis iš rūko išnyra ir vėl pasislepia Šv. Stepono bažnyčia (KM 2008 2 90, Ispanija).
Spąstų spąstelių čia būta, bet jų išvengta. Mat prancūzai šv. Benediktą vadina saint Benoît, vokiečiai šv. Uršulę – Heilige Ursula, ispanai šv. Joną Krikštytoją – San Juan Bautista, šv. Petrą – San Pedro ir t. t. Daugelyje kalbų laikomasi savų krikščioniškųjų vardų perteikimo tradicijų, tad ir lietuviams reikia laikytis savųjų. Ispanų romano veikėją ispaną vadiname Pedru, o jei ispaniškame tekste minimas šventasis, vardu San Pedro, lietuviškai rašome šv. Petras. Reikėtų prisiminti ir vieną paprastą rašybos taisyklę: kai minimas šventojo, kaip kadaise gyvenusio asmens, vardas, santrumpa šv. ar žodžiai šventasis, šventoji pradedami mažąja raide: XIV a., kai gyveno Šv. Martynas (=šv. Martynas)[...] (E 177). Didžioji raidė rašytina tada, kai šie žodžiai ar santrumpa šv. yra tikrinių pavadinimų pradžioje, pavyzdžiui, kai įvardijamas vienuolynas, bažnyčia, gatvė, aikštė ar pan.
2) Vartojamos tradicinės vardų formos, greta (dažniausiai skliausteliuose) pateikiamas atitikmuo tos šalies kalba:
palei pilkšvą barokinį Šv. Kajetono bažnyčios (Iglesia de San Cayetano) fasadą (E 285, Ispanija);
Gretima Šv. Mikalojaus bažnyčia (Iglesia de San Nicolás)[i] didžiuojasi puikiu XVI a. altoriumi, o Šv. Lauryno bažnyčią (Iglesia de San Lorenzo) puošia dailios barokinės lubos (E 299, Ispanija);
Šv. Jurgio vienuolyną (kláster sv. Jiří) (E 714, Čekija); stūksanti Šv. Mikalojaus bažnyčia (Kostel sv. Mikuláše) (E 720, Čekija).
Toks vardų pateikimo būdas patogus ir informatyvus, nes skaitytojai iškart sužino, kuriam šventajam skirta bažnyčia ar vienuolynas ir kaip tas šventasis vadinamas šioje šalyje. Tai padeda pramokti šalies, apie kurią skaitoma, kalbos ir apskritai plečia akiratį. Šį vardų pateikimo būdą gali sėkmingai taikyti kelionių žurnalų leidėjai, o štai leidžiant verstinius kelionių vadovus iškart kyla bėdų dėl vietos trūkumo. Norint išsaugoti originalo maketą kartais nebėra kur įrašyti papildomo teksto ir tada nukenčia savos kalbos tradicinė vartosena.
3) Vartojamos nelietuviškos vardų formos, greta (skliausteliuose ar toliau tekste) pateikiamos tradicinės lietuviškos:
Didžiulė Basilique St-Michel (Šv. Mykolo bazilika), pradėta 1350 m. [...] (E 188, Prancūzija);
Jo įžymybė – St-Jean Baptiste Eglise (Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia), kurioje 1660 m. Liudvikas XIV susituokė su infanta Marija Terese iš Ispanijos (E 189, Prancūzija);
Prie aikštės stovi puošni Stadhuis (rotušė), pastatyta 1564 m., ir gotikinė Onze Lieve Vrouwe Kathedraal (Dievo Motinos katedra) (E 230, Belgija);
Virš miesto kyla Cathédrale Notre-Dame, Dievo Motinos katedros (XI a.), smailė (E 172, Prancūzija);
dvipuse nava išsiskiriančioje Alte Nikolaikirche – Šv. Mikalojaus bažnyčioje (E 560, Vokietija);
pamatyti gražiosios Basilique Ste-Madeleine – Šv. Magdalenos bazilikos (E 182, Prancūzija);
Kitos svarbesnės įžymybės – XIX a. neobizantinė Basilique Notre-Dame de Fourviere ir Cathédrale St-Jean (Šv. Jono katedra) (E 182, Prancūzija) (vienas pavadinimas išverstas, kitas ne);
[...]Agios Spyrídon bažnyčios varpinė. 1589 m. pastatyta bažnyčia skirta Šv. Spiridonui, salos globėjui (E 494, Graikija);
St-Michel
Šv. Mykolo bažnyčios [...] fasade sumišusios liepsnojančios gotikos ir renesanso detalės (E 185, Prancūzija) (tai iliustracijos komentaras – antraštėlėje prancūziška forma, tekste lietuviška);
Assisi: Basilica di San Francesco (Asyžiaus Šv. Pranciškaus bazilika) (E 406, Italija) (skyrelio antraštė kairiojoje atvarto pusėje – po itališko pavadinimo įdėtas lietuviškas);
Šis nuostabus viduramžiškas miestas [...] saugo Šv. Pranciškaus (apie 1181–1226) atminimą, šventojo palaikus priglaudė Basilica di San Francesco (E 407, Italija) (tekstas dešiniojoje atvarto pusėje, lietuviško bazilikos pavadinimo nebėra, gal tikimasi, kad skaitytojas susivoks jį matęs kairiojoje pusėje);                                                                                                          
Eglise St-Trophime(E 192, Prancūzija) (iliustracijos komentaro antraštėlė kairiojoje atvarto pusėje – tik prancūzų kalba);
Šv. Trofimo bažnyčios arkados (E 193, Prancūzija) (iliustracijos komentaro antraštėlė dešiniojoje atvarto pusėje – tik lietuvių kalba).
Jei nelietuviškos formos būtų visur nuosekliai rašomos kitokiu šriftu lyg simboliniai pavadinimai, o šalia tvarkingai pateikiamos tradicinės lietuviškos formos, galėtum sakyti, kad leidinio rengėjai susikūrė savitą sistemą ir stengiasi jos laikytis. Bet iš esmės toji „sistema“ teikia pirmenybę svetimoms formoms, ardo nusistovėjusias krikščioniškųjų vardų vartojimo tradicijas, prikuria morfologijos ir sintaksės problemų. Dar sunkiau skaitytojams susigaudyti, kai vienoje pastraipoje pirmiau rašomos nelietuviškos formos, paskui lietuviškos, o kitoje daroma atvirkščiai.
4) Vartojamos tik nelietuviškos vardų formos, dažnai kartu su tais vardais pavadintus objektus įvardijančiais bendriniais daiktavardžiais:
a) išskirtos grafiškai:
įdomiausias pastatas yra XVIII a. Cattedrale di San Giovannni (KM 2008 2 40, Italija) (Šv.  Jono katedra);
Chiesa di San Giacomo, pastatytą XVI a. (KM 2008 2 40, Italija) (Šv. Jokūbo bažnyčia);
stovi atstatyta XII a. São Tiago bažnyčia (E 370, Portugalija) (Šv. Jokūbo bažnyčia);                           
įspūdinga XVIII a. São Francisco bažnyčia (E 372, Portugalija) (Šv. Pranciškaus bažnyčia);
Tarp įspūdingiausių Blois religinių paminklų yra Eglise St-Nicolas, anksčiau buvusi benediktinų vienuolyno dalimi, ir Cathédrale St-Louis, stūksanti rytinėje miesto dalyje (E 177, Prancūzija) (Šv. Mikalojaus bažnyčia, Šv. Liudviko katedra);
Vienas išskirtiniausių Nicos bruožų – Cathédrale Orthodoxe Russe St-Nicolas [...] svogūnus primenantys kupolai (E 197, Prancūzija) (stačiatikių Šv. Mikalojaus Stebukladario katedra);
Taip pat verta paminėti [...] Basilique St-Remi, seniausią Reimso bažnyčią (E 172, Prancūzija) (Šv. Remigijaus bazilika);
Iš miesto bažnyčių minėtinos Cathédrale de Notre-Dame-des-Doms (XII a.) su romaniniu kupolu ir popiežių kapais bei Eglise St-Didier (XII a.) (E 191, Prancūzija) (Dievo Motinos katedra, Šv. Deziderijaus bažnyčia);
atsiveria vaizdas į seniausius Grenoblio pastatus, tarp jų – Eglise St-André ir XV a. Palais de Justice (E 183, Prancūzija) (Šv. Andriejaus bažnyčia, Teisingumo rūmai);
Abbaye de St-Victor (V a.) – puikiausias Marseille’io (Marselio) sakralinės architektūros pavyzdys, kuriame yra katakombų su kriptomis (E 194, Prancūzija) (Šv. Viktoro abatija);
Santa Maria bažnyčia (XVI a.) yra parapijinė (=parapinė) Lagoso bažnyčia. Santa António bažnyčioje (XVIII a.) verta apsilankyti dėl barokinių azulechų ir raižinių. Joje esanti Šv. Antano (Antonijaus) statula Pusiasalio karo [...] metu keliavo kartu su vietiniu pulku (E 373, Portugalija) (tai Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Šv. Antano bažnyčia, beje, jei portugališkasis Antano vardo variantas būtų paminėtas prie bažnyčios pavadinimo, jo nebereikėtų kartoti rašant apie statulą);
Maino pakrantėje stūksanti St. Leonardkirche – puikus gotikinės ir romaninės architektūros pavyzdys (E 560, Vokietija) (Šv. Leonardo bažnyčia, tiksliau, Šv. Leonardo bazilika, bet čia jau originalo rengėjų neapsižiūrėjimas);
anapus aikštės stovinčios St. Jakobs Kirche (1373–1464) ir Franziskanerkirche (E 545, Vokietija) (Šv. Jokūbo bažnyčia ir Pranciškonų bažnyčia);
Iš daugybės Herakliono bažnyčių verta pamatyti Agios Márkos (1239) ir Agios Títos (XVI a.) (E 500, Graikija) (Šv. Morkaus ir Šv. Tito bažnyčios);
Santo Spirito abatijoje (E 447, Italija) (Šventosios Dvasios abatija);
Miesto įžymybė – Heiliggeistkirche barokiniai kupolai (E 557, Vokietija) (Šventosios Dvasios bažnyčia); plg. kitaip: Šiaurinėje miesto dalyje atraskite Heilig-Geist-Spital (Šventosios Dvasios ligoninę) (E 545, Vokietija);
b) grafiškai neišskirtos:
Plaza Mayor aikštėje prie jų stovi seniausia mieste San Nicolas ir kiek jaunesnė San Pedro bažnyčios. Už miesto sienos puikuojasi XVI a. Santa Marijos bažnyčia su viduje iškaltu akmeniniu Šv. Jokūbo altoriumi (KM 2007 7 86, Ispanija) (Šv. Mikalojaus, Šv. Petro, Švč. Mergelės Marijos bažnyčios);
pasitinka San Martino (ir vėl!) bažnyčia (KM 2007 9 97, Ispanija) (Šv. Martyno bažnyčia);                       
Nusileidę žemyn užsukame į kitą, San Lorenzo, bažnyčią (KM 2007 9 101, Ispanija) (Šv. Lauryno bažnyčia);
Ant šio šlaito kadaise buvo San Roque vardu pavadinta koplyčia (KM 2008 2 90, Ispanija) (Šv. Roko koplyčia);
Vienuolyno seselės gyveno palei dengtas renesansines Grand Moûtier arkadas, o raupsuotųjų lazaretą aptarnavusios seserys – nedideliame St-Lazare vienuolyne, kuriame dabar įrengtas viešbutis. Iš senųjų vienuolyno patalpų nedaug kas išliko, bet tebėra St-Benoît ligoninė (E 177, Prancūzija) (Didysis vienuolynas [sen. pranc. moûtier < lot. monasterium], Šv. Lozoriaus vienuolynas, Šv. Benedikto ligoninė);
piligrimų kelias, kylantis pro Eglise St-Pierre iki vienuolyno (E 175, Prancūzija) (Šv. Petro bažnyčia);
St. Martin-in-the fields bažnyčia (E 50, Anglija) (Šv. Martyno laukuose bažnyčia);
Mátyáso bažnyčia stūkso vidury Budos senamiesčio (E 735, Vengrija) (tai Motiejaus bažnyčia, taip žmonių vadinama karaliaus Motiejaus Korvino garbei, tikrasis jos vardas – Dievo Motinos bažnyčia);
Gotikinėje Santa Croce bažnyčioje (1294) išrikiuoti žymiųjų florentiečių [...] antkapiai bei paminklai (E 418, Italija) (Šv. Kryžiaus bažnyčia).
Skaitytuose kelionių leidiniuose dažniausiai palikti neadaptuoti retesni krikščionių šventųjų vardai, neturintys Lietuvoje vartojimo tradicijos, ar neįprastesni sudėtiniai pavadinimai:
viduramžinė Iglesia de San Saturnino bažnyčia (E 304, Ispanija) (Šv. Saturnino bažnyčia); plg. kitaip: Basilique de St-Sernin (Šv. Saturnino bazilika, XI–XII a.) (E 189, Prancūzija);
Tokios pat įspūdingos ir San Miguel de Lillo ir IX a. San Julián de los Prados bažnyčios, puoštos freskomis (E 303, Ispanija) (tai dvi bažnyčios – Lilo Šv. Mykolo ir Šv. Julijono laukuose);
Irishtown rajono svarbiausi statiniai – gotikinė St. Canice katedra [...] (E 123, Airija);
Gražiausios Roueno bažnyčios – liepsnojančios gotikos stiliaus Eglise St-Maclou ir gotikinė Eglise St-Ouen (E 173, Prancūzija).
Didelė problema, kad susidūrę su tokiais atvejais vertėjai ir redaktoriai turi suktis, kaip kas išmano, ir pavieniui spręsti galvosūkius, kuriuos kiti kolegos galbūt jau yra išsprendę anksčiau. Atsakymų dažniausiai ieškoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, „Lietuvių vardų kilmės žodyne“, liturginiuose maldynuose ir kalendoriuose, užsienyje leistuose žinynuose, kaip antai „Słownik imion“ (Ossolineum, 1991), įvairiose interneto svetainėse, pavyzdžiui, www.bernardinai.lt, www.catholic-forum.com/saints/, www.americancatholic.org, www.catholic.org, www.catholic-truth.info/saintyear, www.santiebeati.it, www.heiligenlexikon.de/, www.opoka.org.pl/zycie_kosciola/swieci/ ir kt. Ir kas žino, ar nesulauksi kritikos, jei po ilgų paieškų ir konsultacijų nutarsi St. Canice (plg. lot. Can(n)icus, air. Cainnech arba Canice, škot. Kenneth) vadinti šv. Kaniku, jei remdamasis įvairių kalbų atitikmenimis parašysi adaptuotas formas šv. Machutas (plg. lot. Machutus, Maclovius, it. Macuto, pranc. Maclou, Malo) ir šv. Audoenas (plg. lot. Audoënus, angl. Owen, pranc. Ouen). Lietuvių leidėjų parengtų krikščionių šventųjų vardų žinynų (būtinai keliakalbių!) vertėjams ir redaktoriams nepaprastai trūksta. Kol sunkmetis, kol nėra kam finansuoti parengiamųjų darbų, galima būtų pradėti bent internete kaupti vardų ir jų atitikmenų įvairiomis kalbomis bazę. Gerą pavyzdį rodo Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga. Ji savo interneto svetainėje www.llvs.lt skelbia 2008 m. vykusiame seminare išnagrinėtą Paryžiaus vietovardžių sąrašą (par. Diana Bučiūtė). Tokiõs pat analizės laukia ir daugybė kitų šalių sostinių ir didžiųjų miestų mikrotoponimų, šimtai bažnyčių, vienuolynų ir panašių objektų vardų.
5) Kol nėra rimtesnių žinynų ar duomenų bazių, galima tik apgailestauti, kad vartojamos iškraipytos šventųjų vardų formos:
saugomi šventosios Agatos, miesto globėjos, reliktai (KM 2008 2 42) (moters vardas gali būti ir Agata, šventosios vardas – Agota; aprašomoje Katanijos katedroje pamaldžiai saugomos šv. Agotos relikvijos, ne reliktai);
Ciruenoje aplankome jau įprastu reiškiniu tapusią Šv. Andriaus bažnyčią. Galima tik spėlioti, kiek šiuo vardu pavadintų bažnyčių dar laukia kelyje (KM 2007 7 85, Ispanija) (Šv. Andriejaus bažnyčia);
atėjome prie Šv. Andrejaus katedros (Duomo di S. Andrea) (KM 2008 3 41, Italija) (Šv.  Andriejaus katedra; Andriejus – vienas iš dvylikos apaštalų, apaštalo Petro brolis);
Šv. Onos, Šv. Juozo [...] bažnyčios (E 751, Lenkija) (Šv. Juozapo bažnyčia);
Gdanskas garsus savo bažnyčiomis. Šv. Katerinos bažnyčioje kasmet vyksta Gdansko Cerilonų festivaliai [...] Apžiūrint Gdansko gotikinio stiliaus bažnyčias, verta aplankyti Šv. Jono, Šv. Elžbietos, Šv. Juzefo, Šv. Petro ir Povilo, pranciškonų Šv. Trejybės bažnyčias (KM 2007 9 56; Lenkija) (čia turimos omenyje Šv. Kotrynos, Šv. Elzbietos, Šv. Petro ir Pauliaus ir Šv. Juozapo bažnyčios, suklaidino lenkiškos formos Katarzyna, Elżbieta, Paweł, Józef);
keliais lašais kraujo ir vandens, kuriuos nuo Kristaus kūno nuplovė Juozas iš Arimatėjos (E 234, Belgija) (rašoma apie Briugės Švč. Kraujo bazilikos relikvijas – kraujo lašus, kuriuos nuo nukryžiuoto Kristaus kūno nuplovė Juozapas iš Arimatėjos);
Šv. Gileso (St. Giles) katedra (E 84, Škotija, Edinburgas) (Šv. Egidijaus katedra);
Tarp kitų miesto šerdyje esančių paminklų yra XVI a. Šv. Estebano bažnyčia ir vienuolynas (Iglesia-Convento de San Esteban) (E 295, Ispanija) (Šv. Stepono bažnyčia ir vienuolynas);
Ypatingieji metai minimi kas septynerius metus, kai Šv. Santjago diena (liepos 25) sutampa su sekmadieniu (KM 2008 2 91) (lietuviams šio šventojo vardas – ne Santjagas, o Jokūbas, klaidina ispaniška forma Santiago);
Kuo arčiau Santjago de Kompostelos, tuo daugiau Santjago bažnyčių pasitaiko pakeliui. Arzujos Santjago bažnyčioje – net dvi Jokūbo statulos. Vienoje jis vaizduojamas piligrimo drabužiais, kitoje – kardu kapojantis maurams galvas (KM 2008 3 85) (miesto vardas – Santjago de Kompostela, o bažnyčios skirtos šv. Jokūbui);
Su rotuše sujungta XIII a. pabaigoje pastatyta gotikinė Šv. Nikalojaus bažnyčia (KM 2007 7 38, Vokietija) (Šv. Mikalojaus bažnyčia);
Ant uolos pastatyta St-Aubert’o koplyčia (XV a.), skirta Šv. Auberui, Mont-St-Michelio vienuolyno įkūrėjui (E 174, Prancūzija) (Šv. Autberto koplyčia);
Šv. Piato koplyčioje (1324–1353) gausu puošmenų, relikvijų ir lobių (E 181, Prancūzija) (Šv. Pijatono [lot. Piaton] koplyčia, suklaidino prancūziška ir angliška forma Piat)[ii];
Vykdydamas popiežiaus Levo X užsakymą, Mikelandželas praleido trejus metus šiose vietovėse (KM 2008 3 40) (popiežius Leonas).
Paskutinis pavyzdys su popiežiaus vardu irgi turėtų paklusti tradicijai šventųjų, valdovų (karalių, imperatorių ir kt.), popiežių, patriarchų, vienuolių, senovės veikalų autorių ir kitų krikšto vardais įvardijamų asmenų vardus rašyti adaptuotus ir transkribuotus, su lietuviškomis galūnėmis. Kaip matyti iš šios pavyzdžių grupės, kartais netaikliai pasirenkamos sutrumpėjusios krikščioniškųjų vardų formos. Prieš rašant, kad bažnyčia pavadinta „šv. Juozo“ vardu, reikėtų pagalvoti, ar Lietuvos bažnyčias kas nors vadina „šv. Kazio“, „šv. Vinco“ ar „šv. Stasio“.
6) Kartais vertėjai ar redaktoriai neatpažįsta nomenklatūrinių žodžių, ypač virtusių sudurtinių žodžių dėmenimis:
Dar verta aplankyti [...] Basilica de la Virgen de los Desamparados baziliką (E 318, Ispanija) (Apleistųjų Dievo Motinos bazilika arba Atstumtųjų Dievo Motinos bazilika);
Eglise St-Joseph bažnyčioje (E 231, Belgija) (Šv. Juozapo bažnyčia);
Ši mintis pakartojama ir Capella di Sant’Ignazio koplyčioje (E 401, Italija) (Šv. Ignaco koplyčioje);
Áviloje gimė Šv. Teresė [...]. Jos namų vietoje dabar stovi Convento de Santa Teresa vienuolynas (E 295, Ispanija) (Šv. Teresės vienuolynas);
stūkso įspūdinga Igreja do Carmo bažnyčia (E 373, Portugalija) (Karmelio bažnyčia);
daugelis puikiausių pastatų, tarp jų Christchurch katedra [...] buvo pastatyti Jurgių epochoje (E 123, Airija) (Kristaus katedra);
nuostabi St Baafskathedraal katedros architektūra (E 231, Belgija) (Šv. Bavono [lot. Bavo, -onis] katedra);
palaidotas savo šeimos koplyčioje, dailioje smiltainio Sint Jacobskerk bažnyčioje (E 230, Belgija) (Šv. Jokūbo bažnyčia).
Nereikalingų kartojimųsi būtų išvengta, jei būtų apsižiūrėta, kad basilica – tai bazilika, eglise, igreja – bažnyčia, capella – koplyčia, convento – vienuolynas ir pan. Lietuviškame tekste nereikia perdėtai saugoti bendrinio itališko žodžio duomo – jis verstinas katedra. Kai šio žodžio versti nelinkstama arba jis galbūt laikomas simboliniu pavadinimu, atsiranda keistokų atvejų:
Gigantiškasis Duomo (katedra), įsikūręs pačiame Milano centre (E 428);
Netoliese esančio Duomo (katedros) XVIII a. fasadas barokinis (E 430);
Neoklasikiniame Duomo (katedroje) saugoma [...] (E 443);
Katedros, arba Duomo, kupolas – žymiausias Florencijos orientyras (E 413);
puikuojasi Katanijos katedra Duomo, to paties architekto pastatyta ant normanų XII amžiaus katedros liekanų (KM 2008 2 42);
Didingasis Duomo – viena žymiausių Italijos katedrų (E 410);
Duomo, pradėtas statyti 1064 m., – puikus romaninės architektūros pavyzdys (E 411);
Virš Sienos pastatų iškilęs Duomo (E 408).
Vienur mėginama aiškinti, kitur pastangų padaryti šį žodį suprantamą nebematyti. Tinkamesnis pavyzdys būtų: Florencijos katedra (Duomo, Santa Maria del Fiore) įsikūrusi miesto širdyje [...] (E 416). Kai žodis duomo įeina į simbolinį pavadinimą, paprastai versti nieko nereikia, užtenka išskirti pavadinimą kitu šriftu:
Populiariausia kavinė – Caffe del Duomo (KM 2008 2 43).
7) Kyla sunkumų ne tik dėl krikščionių šventųjų vardų religinių objektų pavadinimuose, bet ir dėl kitų dalykų, pavyzdžiui, šventovių pavadinimų su įvairiais pažyminiais – senoji, naujoji, didžioji ir pan., Jėzaus Kristaus ar Marijos vardų ir prievardžių:
Dvi Coimbros katedros Sé Velha (Senoji) ir Sé Nova (Naujoji) stovi ant kalvos įsikūrusio universiteto šešėlyje (E 370, Portugalija) (portugališki pavadinimai galėtų būti skliausteliuose, o lietuviški prieš juos);
Sukuriamos Santa Maria Maggiore bazilikos Romoje apsidės mozaikos (E 27, Italija) (Švč.  Mergelės Marijos didžioji bazilika);
Sukuriamos Saint Apolinare Nuovo bazilikos bizantiškosios mozaikos (E 27, Italija) (Šv.  Apolinaro naujoji bazilika, beje, Saint Apolinare panašiau į anglišką formą, itališkai būtų Sant’Apollinare);
Romos katalikų Metropolito Kristaus karaliaus katedra (Metropolitan Cathedral of Christ the King) (E 76, Anglija) (Kristaus Karaliaus metropolinė katedra);
Didžioji barokinė Santa Maria della Salute bažnyčia, stovinti Didžiojo kanalo pradžioje. [...] Bažnyčia buvo pavadinta Salute (tai reiškia ir sveikatą, ir išsigelbėjimą) (E 440, Italija)  (Išganymo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia);
Tarp Marbellos senamiesčio įžymybių – [...] rami Iglesia de Nuestra Señora de Encarnación bažnyčia ir rotušė (E 321, Ispanija) (Įsikūnijimo Dievo Motinos bažnyčia);
Miestelį puošiančioje Nuestra Senjora de los Angeles bažnyčioje (KM 2007 7 85, Ispanija) (Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia);
Prie Tosantos uoloje iškalta Ermita de Nuestra Senjora de la Pena koplyčia (KM 2007 7 88; Ispanija) (Sopulingosios Dievo Motinos koplyčia; keistokai atrodo žodis senjora „pagal tarimą“ vidury originalia rašyba rašomo ispaniško pavadinimo).
 
Susidūrus su tokiais atvejais, vertėjams, kelionių tekstų autoriams ir redaktoriams taip pat būtų labai patogu turėti po ranka patikimą žinyną ar rimtos interneto svetainės adresą. Panašių informacijos šaltinių tikriausiai reikėtų ir grožinės literatūros ar filmų vertėjams. Deja, kol kas tokių šaltinių nėra, visi kas sau gaištame laiką aiškindamiesi dalykus, kuriuos kitų kraštų kolegos jau yra išsiaiškinę. Seniai reikia bendromis vertėjų, kalbininkų, teologų, dailės istorikų ir menotyrininkų pastangomis rengti tokius kalbos praktikams reikalingus leidinius. O gal jie jau rengiami ir visi šie svarstymai smarkiai pavėluoti?
Sutrumpinimai
E – Europa (Kelionių vadovai). Iš anglų kalbos vertė Dalia Zaleskienė, Margarita Bautrėnienė, Manfredas Žvirgždas, Saulė Cimalonskaitė, redagavo Audronė Puidokienė. Vilnius: Alma littera, 2008.
KM – Kelionių magija (žurnalas).
  
 
Už pagalbą ir patarimus rengiant straipsnį dėkoju Petrui Kimbriui ir Teresei Paulauskytei.
 
[i] Čia ir toliau cituojamuose pavyzdžiuose paliekami tokie pat šriftai kaip šaltiniuose.
 
[ii]Čia turiu atsiprašyti „Almos litteros“ redaktorių dėl š. m. birželio mėn. seminare pastariesiems pavadinimams siūlytų šventųjų vardų formų šv. Albertas, šv. Pijus (kalbant apie šias konkrečias koplyčias jie netinka) ir dėl toliau minimo šv. Bavono – pagal lotynišką formą adaptuotas šio šventojo vardas yra Bavonas, ne Bavas.

Apklausa

Kuriuo paros metu Jums geriausiai sekasi versti?

Peržiūrėti apklausą

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis