Dziedravičiūtė, Neringa. Kreipinių vertimo problematika: lietuviškas mokytojo ir mokinio dialogų vertimas J. D. Salingerio romane „Rugiuose prie bedugnės".
Pranešimas mokslinėje konferencijoje „Kalbos teorija ir praktika“ 2007 m. lapkričio 9 d. Kaune. Konferencijos rengėjai: Kauno technologijos universiteto Kalbotyros katedra, Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyrius ir Terminologijos centras.

Santrauka:

Pasitelkdami kalbines raiškos priemones, mes ne tik išsakome savo nuomonę ar mintis, bet ir parodome mūsų santykį su pašnekovu. Bendravimui dažnai daro įtaką daugelis veiksnių: pašnekovo lytis, amžius, išsilavinimas, santykių glaudumas ir visuotinai pripažintos bendravimo normos. Tam tikrų kreipinių vartojimas kalboje atspindi pašnekovų statusą, kuris dažnai yra nevienodas, pavyzdžiui mokytojo ir mokinio.
Šiame pranešime apžvelgiami mokytojo ir mokinio vartojami kreipiniai J. D. Salingerio romane „Rugiuose prie bedugnės" ir jų lietuviškas P. Gasiulio vertimas. Pagrindinis romano veikėjas Houldenas bendrauja su dviem mokytojais. Houldeno santykis su vienu iš mokytojų yra oficialesnis, su kitu - šiltesnis ir draugiškesnis. Nors santykis su kiekvienu iš mokytojų yra skirtingas, kiekvienas pokalbis atspindi skirtingą pašnekovų statusą ir Houldeno pagarbą mokytojų atžvilgiu. Versdamas mokinio ir mokytojų vartojamus kreipinius, P. Gasiulis bando atkurti kuo natūralesnį pokalbį ir paiso to laikmečio bendravimo ir kalbos vartosenos normų. Šios normos laikui bėgant kinta. Tai puikiai iliustruoja tyrimo, atlikto dvejose šiuolaikinėse mokyklose, rezultatai.
Tyrimo pagrindinis tikslas yra išanalizuoti P. Gasiulio strategijas verčiant mokytojo ir mokinio vartojamus kreipinius J. D. Salingerio romane „Rugiuose prie bedugnės" bei palyginti pagrindinio herojaus vartojamus kreipinius su tais, kuriuos vartoja šiuolaikinis Lietuvos jaunimas, bendraudamas su mokytojais.

Apklausa

Kuriuo paros metu Jums geriausiai sekasi versti?

Peržiūrėti apklausą

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis