Butkutė, Laura. K. Borutos romano „Baltaragio malūnas“ frazeologizmų vertimas. Pranešimas mokslinėje konferencijoje „Kalbos teorija ir praktika“ 2007 m. lapkričio 9 d. Kaune. Konferencijos rengėjai: Kauno technologijos universiteto Kalbotyros katedra, Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyrius ir Terminologijos centras.

Santrauka:

Verčiant iš vienos kalbos į kitą kūrinys neišverčiamas pažodžiui, nes net ir labai panašios kalbos skiriasi tam tikrais morfologijos, sintaksės, semantikos ypatumais. Tai aktualu kalbant apie frazeologizmus, ypač apie nemotyvuotos reikšmės, arba dar kitaip vadinamus idiomomis.
Šio pranešimo tikslas - aptarti K. Borutos romane „Baltaragio malūnas" esančių frazeologinių junginių vertimo į rusų kalbą ypatumus.
Verčiant frazeologinius junginius reikia atsižvelgti ne tik į tam tikras morfologines, sintaksines ypatybes, bet ir išlaikyti reikšminį, emocinį-ekspresinį ir funkcinį-stilistinį turinį, kuris perteikiamas pastoviu junginiu. Tiesa, ne visada, tai galima įgyvendinti, nes, pavyzdžiui, lietuvių kalbos frazeologizmas gali būti vaizdingesnis už atitinkamą rusų kalbos pastovųjį arba laisvąjį žodžių junginį. Daug kas priklauso ir nuo vertėjo, nes kartais iš kelių frazeologizmų jis pasirenka ne tokį vaizdingą ar nusako mintį laisvuoju žodžiu junginiu. Nors nelabai sunku būtų versti frazeologizmus paprasčiausiai persakant jų mintį kitais žodžiais, tačiau laisvasis žodžių junginys labai dažnai negali perteikti originalo minties raiškumo, įtaigumo. Be to, frazeologiniai junginiai ne tik raiškiai, talpiai nusako mintį, bet ir atspindi tautos kultūrą.
K. Borutos romano „Baltaragio malūnas" vertimui būdingi šie frazeologizmų vertimo būdai: ekvivalento, analogo, adekvataus junginio vartojimas ir prasminis frazeologizmų perteikimas.

Apklausa

Kuriuo paros metu Jums geriausiai sekasi versti?

Peržiūrėti apklausą

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis