Kinų k. tekstas „Noriu versti 2016“
EKSPERTO IŠVADOS
KN1
Žiemos lietus
Šių metų žiemą oras tikrai keistas1 : užvakar pirmą kartą pasnigo, o šiandien vėl pradėjo lyti. Dažna dulksna2 , rodos, nori apgauti žmones, įtikinti, kad jau pavasaris, nors oras akivaizdžiai šaltesnis nei tą dieną, kai snigo.
Stotelėje laukiau tramvajaus, neturėjau nieko, kuo apsisaugoti nuo lietaus, taigi plaukai, kaklas ir rūbai permirko, akinių stiklai buvo purvini nuo vandens3 , negalėjau įžiūrėti net priešais esančios parduotuvės. Pradėjo mausti kairės4 kojos sąnarį.
Šią popietę mane labai supykdė, kai keli mokiniai klasėje paliko raštelį. Galbūt skambės keistai: dvidešimt metų mokau pradinėje mokykloje, bet niekada nemėgau mažų vaikų, o vaikai taip pat nemėgsta 5 manęs. Direktorius dažnai kritikuoja mano negerą elgesį 6 su mokiniais. Lietui be perstojo krapnojant, tramvajui niekaip neatvažiuojant, prislėgta širdimi mąsčiau apie šiuos dalykus.
Ding ding ding! – atvažiavo tramvajus, daugybė žmonių grūdosi įlipti, aš irgi, pasikaišęs skvernus7, spaudžiausi durų link, kai skubėdamas 8 užmyniau kažkam ant kojos ir išgirdau riktelint vaikiną.
Įlipęs į vagoną 9 , greitai nusiėmiau purvinus 10 akinius. Tas jaunuolis irgi įlipęs, pasakė: „Kaip taip galima, lipti kitiems žmonėms ant kojų!“ Aš atsiprašiau, išsitraukiau nosinę nusivalyti akinius, kai vėl išgirdau tą žmogų sakant: „Akiniai čia irgi nepadės 11 , tai jau tikrai 12 , nauji odiniai batai...“
Aš užsidėjau akinius ir iš tiesų pamačiau purvo dėmes ant jo naujųjų batų. Tai buvo jaunuolis, į vieną pusę sušukuotais plaukais, po plačia kakta įstatytais tiesiais antakiais, didelėmis, apvaliomis akimis, stambia ir smaila nosimi, vis dar murmantis kažką panosėje. Mano nuomone, šis jaunuolis labai „dygus 13 “, negerbiantis vyresnių žmonių, taigi aš jam dar pasakiau: „Labai apgailestauju, kad užlipau ant jūsų 14 naujų batų. Tačiau jaunimo kalbėsena irgi turėtų būti bent kiek malonesnė 15 !“
„Ką?“– jis pasimetė, veidas išraudo, antakiai pakilo 16 . Aš žinojau, kad jis užpyko, todėl specialiai, pasinaudodamas savo vyresniu amžiumi 17 , kelis kartus tyliai 18 sukosėjau.
Kaip tik prieš pat kylant ginčui, iš kitos tramvajaus pusės netikėtai pasigirdo plojimai.
Keista, negi tramvajuje kažkas demonstruoja akrobatinius triukus? Mes abu atsisukome ir pamatėme, kad dalis žmonių pakilę nuo sėdynių, kiti pasilenkę į priekį, žiūri pro langą 19 , šypsosi ir kažką diskutuoja.
Man neliko nieko kito kaip tik 20 eiti pasižiūrėti.
1 – išraiškingesnis, pažodiui „matyti velnią“, dažnai verstinas kaip „velniop“. Vertime galima buvo išlaikyti „Šią žiemą oras išties velnioniškas“
2 - “dažna” čia klaidinantis, nes 密密麻麻 vartojamas kaip „tankus, skaitlingas“. Tad tekste kalbama apie „tankią dulksną“
3 - Ko gero, labiau, „akinių stiklai buvo visiškai šlapi“
4 - dešinės
5 - 不怎么喜欢我 o ir vaikai ne ypatingai mėgsta mane
6 - Ar stilistiškai nebūtų grakščiau ~ “...mane kritikuoja dėl…”
9 - Tekste nėra “vagono”. Pagal originalų tekstą tai gali būti troleibusas ar vietisas tramvajus.
10 - “aplijusius” (žr. –vs- 4)
12 - Originaliame tekste šitas jaustuko funkciją atliekantis žodžių junginys yra sakinio pradžioje. Nežinau, kodėl jį reiktų perkelti
13 - ~“ieškoti priekabių”, ko gero, būtų geresnis variantas nei versti tiesiogiai “dygus”, kur neaišku, ką tai reiškia. Plg. 爱挑刺儿
16 - 两道眉毛连起来 - originale - "susijungė", bet ne "pakilo". Ko gero, autorius aprašo kaip žmogaus veidas susiraukia ir akys primerkiamos, o ne kaip žmogus nustemba ir akys išpučiamos
17 - Jis ne “naudojasi” savo amžiumi, kad kosteltų, o kosteli tam, kad pademonstruotų savo amžiaus pranašumą
18 - “švelniai”, “lengvai” - autorius rodo, kad jis kostelėjimu demonstruoja situacijos valdymą, abejingumą jai, lyginant su besikarščiuojančiu jaunuoliu. Mokytojas visa tai daro demonstratyviai. Tas "tyliai" verčia manyti, kad jis slepiasi, nerodo, atsitraukinėja. Mokytojas čia provokuoja.
Vytis Silius
TEKSTAS ORIGINALO KALBA
KONKURSO DALYVIO VERTIMAS
KN1
Žiemos lietus
Šių metų žiemą oras tikrai keistas: užvakar pirmą kartą pasnigo, o šiandien vėl pradėjo lyti. Dažna dulksna, rodos, nori apgauti žmones, įtikinti, kad jau pavasaris, nors oras akivaizdžiai šaltesnis nei tą dieną, kai snigo.
Stotelėje laukiau tramvajaus, neturėjau nieko, kuo apsisaugoti nuo lietaus, taigi plaukai, kaklas ir rūbai permirko, akinių stiklai buvo purvini nuo vandens, negalėjau įžiūrėti net priešais esančios parduotuvės. Pradėjo mausti kairės kojos sąnarį.
Šią popietę mane labai supykdė, kai keli mokiniai klasėje paliko raštelį. Galbūt skambės keistai: dvidešimt metų mokau pradinėje mokykloje, bet niekada nemėgau mažų vaikų, o vaikai taip pat nemėgsta manęs. Direktorius dažnai kritikuoja mano negerą elgesį su mokiniais. Lietui be perstojo krapnojant, tramvajui niekaip neatvažiuojant, prislėgta širdimi mąsčiau apie šiuos dalykus.
Ding ding ding! – atvažiavo tramvajus, daugybė žmonių grūdosi įlipti, aš irgi, pasikaišęs skvernus, spaudžiausi durų link, kai skubėdamas užmyniau kažkam ant kojos ir išgirdau riktelint vaikiną.
Įlipęs į vagoną, greitai nusiėmiau purvinus akinius. Tas jaunuolis irgi įlipęs, pasakė: „Kaip taip galima, lipti kitiems žmonėms ant kojų!“ Aš atsiprašiau, išsitraukiau nosinę nusivalyti akinius, kai vėl išgirdau tą žmogų sakant: „Akiniai čia irgi nepadės, tai jau tikrai, nauji odiniai batai...“
Aš užsidėjau akinius ir iš tiesų pamačiau purvo dėmes ant jo naujųjų batų. Tai buvo jaunuolis, į vieną pusę sušukuotais plaukais, po plačia kakta įstatytais tiesiais antakiais, didelėmis, apvaliomis akimis, stambia ir smaila nosimi, vis dar murmantis kažką panosėje. Mano nuomone, šis jaunuolis labai „dygus“, negerbiantis vyresnių žmonių, taigi aš jam dar pasakiau: „Labai apgailestauju, kad užlipau ant jūsų naujų batų. Tačiau jaunimo kalbėsena irgi turėtų būti bent kiek malonesnė!“
„Ką?“– jis pasimetė, veidas išraudo, antakiai pakilo. Aš žinojau, kad jis užpyko, todėl specialiai, pasinaudodamas savo vyresniu amžiumi, kelis kartus tyliai sukosėjau.
Kaip tik prieš pat kylant ginčui, iš kitos tramvajaus pusės netikėtai pasigirdo plojimai.
Keista, negi tramvajuje kažkas demonstruoja akrobatinius triukus? Mes abu atsisukome ir pamatėme, kad dalis žmonių pakilę nuo sėdynių, kiti pasilenkę į priekį, žiūri pro langą, šypsosi ir kažką diskutuoja.
Man neliko nieko kito kaip tik eiti pasižiūrėti.
