EKSPERTĖS IŠVADOS
Pradėsiu nuo statistikos. PL1 išvertė visus 3 pasiūlytus eilėraščius, PL2 ir PL3 – po 1, tą patį, PL4 – 1, bet kitą nei PL2 ir PL3. Visi keturi vertėjai suvokė tekstą ir teisingai jį perteikė, tik padarė klaidų, bet jos neesminės ir lengvai pataisomos. Apskritai visi vertimai pakankamai geri, kad juos būtų galima aptarti.
Marios Duszkos eilėraštį „Panie…“ išvertė trys vertėjai. PL1 pirmą eilutę (kartu ir pirmą žodį) išvertė „Dieve“, PL2 ir PL3 – „Viešpatie“, o tai yra geriau, nes arčiau originalo. Toliau visi trys vertėjai pasirinko pažodiškesnį variantą – „neprivalai…“, bet labiau tinkamas – „nereikia“, tai tiksliau pagal prasmę ir šis veiksmažodis nereikalauja dalyvinės konstrukcijos, pailginančios ir apsunkinančios kitą eilutę – „gąsdindamas ir bausdamas mus“, „baugindamas ir bausdamas“. Trečią eilutę teisingiausiai ir gražiausiai išvertė PL2 – „atvesdinti į DOROS kelią“. Galima ir atvesti, ir sugrąžinti, bet į doros kelią, o ne į teisingą ar gerą. Į širdį galima „įlieti“ (šį variant pasirinko PL3) daugiau meilės ar dar ko nors, o ne „įpilti“. PL1 paskutinis ketureilis išėjo prasčiausias – čia ir nereikalinga inversija („pripildyk tik“), ir sunkiasvorė frazė („pripildyk tik mūsų širdis kiek daugiau meilės“), ir nežinia kodėl „o“ vietoj „ir“.
J. Hatrwig eilėraštį „O tyla…“, sudėtingiausią iš trijų pasiūlytųjų, išvertė tik PL1. Vertimas skamba gerai, padarytos tik kelios klaidelės: „kaimo ūkis“ eilėraštyje skamba nekaip, verčiau „kaimo sodyba“; vėjelis verčiau „švelniausias“, o ne „lengviausias“; paskutinėje eilutėje verčiau vengti šalutinio sakinio, kuris ją pailgina, ir laimė (džiaugsmas, baimė ar kita emocija) gali kilti „iš nieko“, o ne „dėl nieko“.
PL1 ir PL4 išvertė J. Hartwig „Pranešimą“. PL1 vertimas yra geresnis, tik „betono veidas“ ne „mirtingas“, o „negyvas“, aukštyn kyla ne „sienų kapas“, o „sienų karstas“ (iškilusios sienos išties panašesnės į karstą, o ne kapą). Abu vertėjai nesusidorojo su paskutine pirmo stulpelio eilute, beje, ir originaliame tekste skambančia ne itin gražiai. Abu vertėjai išvertė pažodžiui – „ir abejingi langų įsibrovėliai spoksantys (žvelgiantys) langas į langą“. Čia buvo galima paieškoti kitokios frazės.
Geriausiai įvertinčiau PL1 vertimus – gerai išversti visi trys eilėraščiai, trečiasis („Pranešimas“) išverstas geriau nei PL4. Paskatinčiau PL4 – kad pasirinko versti ne patį lengviausią eilėraštį, kaip kad padarė PL2 ir PL3, ir išvertė jį neblogai, nors ir prasčiau nei PL1.
Irena Aleksaitė
TEKSTAI ORIGINALO KALBA
MARIA DUSZKA (Freienwill, Biblioteka „Toposu“, Sopot, 2012)
Panie
nie musisz nas
sprowadzać na dobrą drogę
strasząc i karząc nas
trzęsieniami ziemi
powodziami
tsunami
wlej tylko
w nasze serca
trochę więcej miłości
a stworzymi na Ziemi raj
JULIA HARTWIG (Wiersze wybrane, wydawnictwo a5, Kraków, 2010)
O ciszo
O ciszo karmiona tylko oddechem otwartych ust nieba
o starożytne sobiepaństwo wiejskiego gospodarstwa
odchodzące odglosy piania kogutów psie ujadanie
krowy pędzone z łąki na południowy odój
i znów tylko zieleń i milczenie
samotność bez żółci i uraz
i na nowo ten flecik
cichutki cichutki
jakby na nim graly niewidzialne palce i usta
wiaterek najlżejszy z muzykantów świata
niewidoczny flecik który objawia szczęście z niczego
Komunikat
Kogo to obchodzi że tuż pod moimi oknami
bank buduje wieżowiec?
Drzewa wycięto gniazda ptaków opustoszały
Było niebo nie będzie nieba
Były gąłęzie drzew pełne liści
nie będzie gałęzi ani liści
Będzie martwa twarz betonu
i obojętni intruzi okien patrzący okno w okno
Pusty grobowiec ścian
rośnie coraz wyżej
coraz wyżej wznosi się zamurowany horyzont
rzednie oddech powietrza
W skarbcach tego banku
słońce złoży ostatnie swoje złoto
_____________________________
KONKURSO DALYVIŲ VERTIMAI
PL1
Maria Duszka (Freienwill, „Topos“ biblioteka, Sopotas, 2012)
Dieve
neprivalai mus
sugrąžinti į teisingą kelią
gąsdindamas ir bausdamas mus
žemės drebėjimais
tvanais
cunamiais
pripildyk tik
mūsų širdis
kiek daugiau meilės
o sukursime rojų Žemėje
Julia Hartwig (Poezijos rinktinė, leidykla „Wydawnictwo a5“, Krokuva, 2010)
O tyla
O tyla maitinama tik pravirų dangaus lūpų atodūsiu
o kaimo ūkio senoji savivale
tolstantys gaidžių giesmių atgarsiai šunų lojimas
karvės varomos iš pievos pietiniam melžimui
ir vėl tik žaluma ir tylėjimas
vienatvė be tulžies ir pagiežos
ir iš naujo ta fleita
tylut tylutėlė
tarytum ja grotų nematomi pirštai ir lūpos
vėjelis lengviausias iš visų muzikantų
nematoma fleita kuri skelbia apie laimę dėl nieko
Pranešimas
Kam rūpi kad čia pat po mano langais
bankas stato dangoraižį?
Medžius iškirto paukščių lizdai ištuštėjo
Buvo dangus nėra dangaus
Buvo medžių šakos pilnos lapų
nebebus šakų nei lapų
Bus betono mirtingas veidas
ir abejingi langų įsibrovėliai snoksojantys langas į langą
Tuščias sienų kapas
auga vis aukštyn
vis aukštyn kyla užmūrytas horizontas
retėja oro kvėpavimas
Šio banko ižde
saulė sudės savo paskutinįjį auksą
________________________________
PL2
Maria Duszka (iš rinkinio Freinewill, Toposo biblioteka, Sopotas, 2012)
Viešpatie
neprivalai mūsų
atvesdinti į doros kelią
baugindamas ir bausdamas mus
žemės drebėjimais
potvyniais
cunamiais
tik įpilk
truputį daugiau
meilės į mūsų širdis
ir sukursime rojų Žemėje
__________________________________
PL3
Maria Duszka
Viešpatie
neprivalai mūsų
atvesti į gerą kelią
baugindamas ir bausdamas
žemės drebėjimais
potvyniais
cunamiais
įliek tik
į mūsų širdį
truputį daugiau meilės
ir sukursime Žemėje rojų
________________________________
PL4
Julia Hartwig
Pranešimas
Kam gi rūpi, kad priešais mano langus
bankas dangoraižį stato?
Medžiai iškirsti paukščių lizdai ištuštėję
Buvo dangus nebus dangaus
Buvo medžių šakos lapų kupini
Nebus nei šakų nei lapų
Bus negyvas betono veidas
ir abejingi langų įsibrovėliai žvelgiantys langas į langą
Tuščia sienų kapavietė
auga vis aukštyn
vis aukštyn kyla užmūrytas horizontas
retėja oro alsavimas
Šio banko saugyklose
saulė sudės paskutinį auksą