2013 metų Antipremijos laureatai
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skyrė Antipremijos laureatus
Balandžio 23-ioji – Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena, ji minima siekiant skatinti skaitymą, leidybą bei intelektinės nuosavybės (autorių teisių) apsaugą.
1. Leidyklai Metodika, išleidusiai norvegų rašytojos Karinos Fossum romaną „Neatsigręžk“ (iš anglų
kalbos vertė Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė), – už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą, nevykusį grožinės literatūros vertimą (originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, netikusį redagavimą);
2. Gedimino Navaičio labdaros fondo bibliotekai – už vertėjo teisių pažeidimą, išversto kūrinio vagystę (Melvilis, Hermanas. Mobi Dikas, arba banginis. Iš anglų kalbos vertė Irena Balčiūnienė. Vaga, 1987) ir kūrinio įkėlimą be vertėjos sutikimo į laisvos prieigos elektroninį portalą www.nemokamosknygos.lt;
3. Leidyklai Alma Littera – už vertėjų pavardžių neminėjimą Knygų klubo informaciniame kataloge.
Interviu su antirecenzijos autore V. Gerulaitienė ir LLVS pirmininke Rasa Matulevičiene.
Balandžio 23-ioji – simboliška ir prasminga data visai pasaulio literatūrai. Balandžio 23–29 d. Lietuvos bibliotekininkų draugija jau tryliktą kartą skelbia Nacionalinę bibliotekų savaitę, kuria siekiama skatinti skaitymą. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga savo ruožtu kviečia Lietuvos viešąsias bibliotekas stengtis, kad gera knyga neišnyktų, – už valstybės lėšas komplektuojant viešųjų bibliotekų fondus atsižvelgti į knygų vertimo kokybę, t.y. neleisti pinigų menkos literatūrinės vertės ir abejotinai išverstoms knygoms, remtis ekspertų, literatūros žinovų rekomenduojamos ir nerekomenduojamos literatūros sąrašais bei kultūrinėje spaudoje ir LLVS tinkalapyje skelbiamomis recenzijomis. Menkavertė literatūra ir prasti vertimai neturi nei estetinės, nei ugdomosios vertės, o bibliotekos turėtų ugdyti ir skatinti ne tik patį skaitymą kaip reiškinį, bet ir geros literatūros, taigi ir gero vertimo sampratą.
Siekdama atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertimo kokybę ir vertėjo darbą bei ginti literatūros vertėjų teises ir profesijos prestižą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga nuo 2007 m. skiria Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius trejus metus: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus (už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, aklą sekimą kitu to kūrinio vertimu etc.), už netikusį redagavimą, už vertėjo teisių pažeidimą (vertėjo pavardės neminėjimą, kartotinius vertimų leidimus be sutarties, nesąžiningą leidėjų elgesį su vertėjais etc.).
Taigi antilaureatais gali tapti leidėjai, verčiantieji, padoriai nemokantys nei originalo, nei lietuvių kalbos, aplaidūs ar neišmanūs redaktoriai, internetiniai knygynai ir kiti, nevertinantys vertėjų darbo ir apskritai literatūros. Siūlymai Antipremijai priimami visus metus.
Antipremija nuo šiol bus teikiama balandžio 23-iąją, Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, siekiant atkreipti dėmesį į vis sudėtingesnį geros ir kokybiškai parengtos knygos kelią pas skaitytoją bei aštrėjančias intelektinės nuosavybės (autorių teisių) problemas.
Antidiplomą kaip simbolis „puošia“ Mozės ragai. Tai šv. Jeronimo įvelta klaida. Jo Biblijos vertimas į lotynų kalbą, vadinamas Vulgata, iki šiol galioja kaip oficialus Katalikų bažnyčios Šventojo Rašto tekstas. Supainiojęs hebrajiško teksto žodžius „keren“ (raguotas) ir „karan“ (spindintis), Jeronimas parašė „facies Mosi cornuta“, t. y. „raguotas Mozės veidas“, nors iš tiesų izraelitai pamatė „švytinčią jo veido odą“ (žr. Iš 34,29-35. Vertė A. Rubšys). Taigi iš tikrųjų Mozės ragai – paprasta, tačiau fatališka suakmenėjusi vertimo klaida. Dėl šio nesusipratimo Mozė ne tik dailėje buvo vaizduojamas piktas ir su ragais, atsirado ir daugybė įvairiausių to piktumo interpretacijų. Pats įžymiausias pavyzdys - Michelangelo Mozės skulptūra.
