"Noriu versti" 2011 RUSŲ k. vertimai

EKSPERTO IŠVADOS

Daugumoje geresnių vertimų vis dėlto neišvengta aiškių trūkumų, tad sunku netgi ką nors išskirti, bet galima teigiamai paminėti šiuos: 3, 7, 13, 17, 25, 26, 34. Geriausi – 21 ir 35.

Apskritai vertimuose yra gražių pavyzdžių, bet yra ir klaidų, netikslumų, stiliaus negerovių. Kai kurias kalbos klaidas lėmė rusų kalbos poveikis. Klaidingas vietininkas: „apgailėtinoje būklėje (=apgailėtinos būklės)“. Padaryta laikų derinimo klaidų, pvz., „pagriebė silpnai besipriešinusį (=besipriešinantį) (gal kiek tiksliau – „besiginantį“) akademiką“; „jei nejaustų (=nebūtų jautęs) pagarbos“ (nors kai kurie visai tinkamai pasirinko paprastesnį kelią: „jei ne pagarba“). Didžiulė klaida (netinkama žodžio „rastis“ vartosena) įvelta net ir ten, kur rusiškame tekste šio žodžio nėra: „nežinojo, kur randasi Mokslų akademijos ligoninė“.
Pavadinimas turėtų būti „Išteisinimas“, bet nežinant romano turinio pataikyti sunku, tad tai šiuo atveju nėra labai svarbu. Dabar apie keblesnes vietas iš eilės. Vietininkas „suėmė byloje“ kelia abejonių, nors tokia forma gana plačiai vartojama žiniasklaidoje. Nelaikydami to klaida, vis dėlto pirmenybę teikiame frazei „suėmė pagal bylą“.
Antras sakinys nėra sudėtingas, bet kiek sklandžiau skamba išvengus jungties „likus savaitei iki to, kai“ ir pan.: „Pats Michailovas spėjo numirti likus savaitei iki pradedant areštuoti visą jo mokyklą.“ (30)
…семья жалась по углам – gražu „…gūžėsi pakampėmis“ (3). Крут dauguma vertė „kietas“, ir tai tinka, t.p. gali būti „kieto būdo“, „griežtas“.
„Reikalavo hospitalizacijos“ – ne geriausias sprendimas, juolab kad hospitalizacija – lietuvių kalboje nedažnai vartojamas terminas. Galimi geresni variantai: „primygtinai siūlė ligoninę“; „atkakliai siūlė gultis į ligoninę“ (12) ir kt. Žodžius greitoji ir greitoji pagalba galima rašyti be kabučių – iš konteksto suprantama, kas tai yra. Прогнал: užtenka žodžio „išvarė“, nes norint „išvyti“ reikia imtis stipresnių veiksmų, o personažas buvo „apgailėtinos būklės“.
…не снисходили до того – „nenusileido iki“ („nenusirito“, „nenusižemino“); „nesiteikė“ netinka. Sklandžiai skamba kiek laisvesnis variantas: „nė nemanė apgaudinėti likimo“ (25).
Su greitosios pagalbos „karieta“ nustebino nemažai konkurso dalyvių. Taip, pats savaime šis žodis rusiškai reiškia tą patį, kaip ir lietuviškas atitikmuo, bet juk aišku, kad 1938 m. Maskvoje jokios karietos nevažinėjo. Čia galioja labai paprastas patarimas: jeigu kyla bent menkiausia abejonė, pasižiūrėkite į žodyną. Rusų–lietuvių kalbų žodyne parašyta aiškiai: карета скорой помощи – greitosios pagalbos automobilis. Taip pat ir aiškinamuosiuose rusų kalbos žodynuose: специальная автомашина, высылаемая для оказания неотложной медицинской помощи. Žinoma, galima pasakyti daug trumpiau: „iškvietė greitąją“, nors, palikus vieną žodį iš trijų, truputį keičiamas autoriaus stilius: juk rusiškai irgi galima pasakyti вызвал скорую.
недолго думая: kai kas čia kokia nors forma vartojo „mąstymą“, bet reikia paprasčiau – „daug negalvodamas“. поверил было – patikslinimas было reiškia “beveik patikėjo”, „lyg patikėjo“.
Paskutiniame sakinyje daug kas vartojo veiksmažodžio formą -inėti, nusakančią kartotinį veiksmą, ir tai šiuo atveju ne visai tinka. Paprasčiausia būtų „Kol […] susiskambino“, „Kol prisiskambino“, bet nebūtų tikslu, nes rusiškai irgi galėjo būti созванился, дозванился, o yra kitaip. Sklandžiausia būtų „Kol skambinosi su gydytoju“ (37), „Kol skambino gydytojui“ (šį variantą pasirinko net 11 dalyvių). Перекладывали – geriausia „kilojo“.
Gerą žodį pavartojo 21: „kol atrideno iki atskiros palatos“. К вечеру: tinka „pavakare“; trys išvertė dar geriau – „vakarop“.
 
Laimantas Jonušys

_________________
ORIGINALAS


VERTIMAI
_____________
RU1

Dmitrijus Bykovas
Išteisinimas
 
Maskvos žemės ūkio akademijos docentą Ivaną Antonovičių Skaldiną suėmė trisdešimt septintųjų gruodį remiantis garsiąja „Michailovo byla“. Pats Michailovas spėjo numirti dar savaitė prieš pradedant areštuoti visus jo mokinius. Jam gyvybę – o tiksliau, mirtį – išgelbėjo kaip tik Skaldinas: augalotas, stiprus, retai kuo nors abejojantis jis atėjo į mokytojo butą ir rado jį liūdnos būklės. Nedrįstanti prieštarauti šeima neryžtingai spietėsi pakampėse – seniokas buvo kietas. „Greitosios“ gydytojas primygtinai siūlė gultis į ligoninę, bet septyniasdešimtmetis akademikas jį išvijo. Apie ligoninę jis nenorėjo nieko girdėti. Jo tėvas, senelis, prosenelis – visi pasimirę namuose ir nesižeminę tiek, kad apgaudinėtų likimą. Ilgai nesvarstęs Skaldinas iškvietė greitosios pagalbos automobilį, čiupo į rankas menkai tesipriešinusį akademiką (jei ne pagarba mokyklos įkūrėjui, būtų ir per petį persimetęs) ir taip nunešė į automobilį. Galop svetimai ir geranoriškai valiai paklusęs senukas patyrė net palengvėjimą ir jau buvo bepatikįs išsikapstysiąs. Tačiau „greitosios“ gydytojai nežinojo, kur yra Mokslų akademijos ligoninė ir nuvežė į artimiausią. Kol Skaldinas telefonu skambino akademiką gydžiusiam daktarui, kol ligonį perkėlinėjo iš automobilio į koridorių, iš koridoriaus vėl į automobilį, kol nuvežė į atskirą palatą, jį perpūtė ledinis lapkričio vėjas ir į kitos dienos pavakarę Michailovas po trumpos agonijos mirė.
____________
RU2  

Dmitrij Bykov
 
Pateisinimas
 
Ivaną Antonovičių Skaldiną,Žemės Ūkio Akademijos docentą,suėmė trisdešimt aštuntųjų gruodį pagal žinomą”michailovo bylą”. Pats Michailovas spėjo numirti prieš savaitę iki to ,kada jo mokykloje  prasidėjo suėmimai.Jam gyvenimą- o tiksliau, mirtis-išgelbėjo, kaip tyčia, Skaldinas:didelio ūgio,stiprus,retai kada abejojantis,atėjo jis į mokytojo butą ir rado jį apgailėtinos būklės. Nebandę ginčytis šeimynykščiai spaudėsi kampuose:senis buvo valdingas.“Greitosios” daktaras primygtinai reikalavo hospitalizuotis,bet septyniasdešimtmetis akademikas jį išvyjo. Net girdėti nenorėjo apie ligoninę . Jo tėvas,senelis,prosenelis – visi mirė namuose ir net nesiteikė apgaudinėti likimą. Ilgai negalvojęs ,Skaldinas iškvietė “greitosios pagalbos” karietą,pagriebė vos besipriešinantį akademiką ant rankų (jei ne pagarba mokyklos įkūrėjui,jis būtų persimetęs jį per petį) ir  nunešė į mašiną. Besigaluojantis senukas,nusilenkęs svetimai ir gera linkinčiai valiai,jautė tarsi palengvėjimą ir net patikėjo ,kad išsikapstys. Bet “greitosios” daktarai nežinojo,kur Mokslų Akademijos ligoninė,ir nuvežė ten,kur buvo arčiau. Kol Skaldinas bandė susisiekti su akademiką gydžiusiu daktaru,kol ligonį nešiojo iš mašinos į koridorių, iš koridoriaus vėl  į mašiną,kol nuvežė iki atskiros palatos - ledinis lapkričio vėjas jį perpūtė,ir kitos dienos vakare po trumpos agonijos Michailovas numirė.
 
______________
RU3  

Dmitrijus Bykovas
 
Išteisinimas
(Ištrauka iš romano, 2001)
 
Maskvos žemės ūkio akademijos docentą Ivaną Antonovičių Skladiną suėmė trisdešimt aštuntųjų gruodį garsiojoje „Michailovo byloje“. Pats Michailovas spėjo numirti prieš savaitę, iki buvo pradėta areštuoti visa jo mokykla. Kaip tik Skladinas ir išgelbėjo jam gyvybę, o tikriau – mirtį: didžiulis, stiprus, retai kada dvejojantis, jis aplankė mokytoją jo bute ir aptiko jį apgailėtinos būklės. Neišdrįsusi ginčytis šeimyna gūžėsi pakampėmis – senukas buvo kietas. „Greitukės“ gydytojas primygtinai siūlė ligoninę, bet septyniasdešimtmetis akademikas jį išvijo. Apie ligoninę jis nenorėjo nė girdėti. Jo tėvas, senelis, prosenelis – visi jie numirė namuose ir nenusirito iki to, kad apgaudinėtų likimą. Daug nemąstydamas Skladinas iškvietė greitosios pagalbos karietą, pakėlė silpnai besiginantį akademiką ant rankų (jei ne pagarba mokyklos įkūrėjui, jis apskritai būtų šį persimetęs per petį) ir taip nunešė į mašiną. Galop senukas, paklusęs svetimai ir geranoriškai valiai, pajuto netgi palengvėjimą ir vienu momentu patikėjo, kad išsikapstys. Tačiau „greitukės“ gydytojai nežinojo, kur yra Mokslų akademijos ligoninė, ir išvežė ten, kur arčiausia. Kol Skladinas skambinėjosi su akademiką gydančiu gydytoju, kol ligonį perkraustinėjo iš mašinos į koridorių, iš koridoriaus vėl į mašiną, kol nuvežė iki atskiros palatos – jį supūtė ledinis lapkričio vėjas, ir kitą dieną vakarop Michailovas po trumpos agonijos mirė.
_______________
RU4  
 
Trisdešimt aštuntųjų gruody, pagarsėjusioje „Michailovo byloje“ buvo suimtas Maskvos žemės ūkio akademijos docentas Ivanas Antonovičius Skladinas. Pats Michailovas suspėjo numirti, likus vos savaitei iki areštų visoje jo mokykloje. Gyvenimą, o tiksliau mirtį išgelbėjo kaip tik Skladinas: augalotas, stiprus, retai kuo abejojantis jis atėjo į mokytojo butą ir rado jį apgailėtinoje būklėje. Senukas buvo nepėsčias: nedrįstanti prieštarauti jo šeima spietėsi kampuose. „Greitosios“ gydytojas reikalavo vykti į ligoninę, tačiau septyniasdešimtmetis akademikas jį išvijo. Apie jokią ligoninę jis nenorėjo net girdeti. Jo tėvas, senelis, prosenelis – visi mirė namuose ir nesistengė apgauti likimo.
Neilgai svarstęs Skladinas iškvietė „greitosios pagalbos“ karietą, griebė ant rankų menkai tesipriešinantį akademiką ( jei ne pagarba mokyklos steigėjui, būtų jį tiesiog persimetęs per petį) ir nunešė į automobilį. Merdintis senukas pakluso svetimai ir geraširdiškai valiai, netgi pajuto palengvėjimą, patikėdamas, jog išsikapstys. Tačiau „greitosios“ gydytojai nežinojo kur randasi mokslų Akademijos ligoninė, todėl nuvežė į tą, kuri buvo arčiausiai. Kol Skladinas skambino akademiką gydančiam gydytojui, kol jis buvo perkėlinėjmas iš automobilio į koridorių, iš koridoriaus į vėl į automobilį, kol buvo vežamas į atskirą palatą - ledinis lapkričio vėjas jį perpūtė ir kitos dienos vakarą, po trumpos agonijos Michailovas mirė.
 
_______________
RU5

Dmitrijus Bykovas
 
Išteisinimas
 
Ivaną Natonovičių Skaldiną, Maskvos žemės ūkio akademijos docentą, areštavo trisdešimt aštuntų metų gruodį, pagal žinomą, „michailovskovo bylą“. Pats Michailovas spėjo mirti savaitei iki to, kai pradėjo suiminėti visą jo mokyklą. Jo gyvenimą, o tiksliau - mirtį, išgelbėjo būtent Skaldinas: milžiniško ūgio, siprus, retai kokiuose sprendimuose dvejojantis. Vaikinas atėjo į mokytojo butą ir rado jį klaikioje būklėje. Nedrįsusį prieštarauti šeima, spaudėsi prie kampų: senis buvo kietas. Greitosios gydytojas atkakliai reikalavo, kad jį paguldytų į ligoninę, bet septyniasdešimtmetis akademikas išvijo jį lauk. Apie ligoninę jis nenorėjo nė girdėti. Jo tėvas, senelis, prosenelis - visi mirė namie, nesiteikdami apgaudinėti likimo. Skaldinas, neilgai dvejojęs, iškvietė greitąją, pačiupo silpnai besipriešinantį akademiką ant rankų (ir jeigu ne pagarba mokyklos įsteigėjui - jis išvis permestų jį per petį) ir taip nunešė iki automobilio. Senis, pagaliau, nusileidęs svetimam geranoriškumui, pajuto palengvėjimą ir net patikėjo jog išsikapstys. Bet greitosios gydytojai nežinojo kur randasi akademijos mokslų ligoninė ir nuvežė jį į tą, kuri buvo arčiausiai. Kol Skaldinas paskambino akademiko gydytojui, kol ligonį perkeldinėjo iš automobilio į koridorių ir vėl iš koridoriaus į automobilį ir kol nuvežė iki atskiros palatos – ledinis lapkričio vėjas jį perpūtė, ir iki kitos dienos vakaro Michailovas, po trumpos agonijos, mirė.
_____________________
RU6  
Dmitrij Bykov
 
Išteisinimas
 
Maskvos žemės ūkio akademijos docentą Ivaną Antonovičių Skaldiną suėmė trisdešimt aštuntų metų gruodį dėl žinomos „Michailovo bylos“. Pats Michailovas buvo spėjęs mirti likus savaitei iki tol, kol pradėjo areštuoti visą jo mokyklą. Būtent Skaldinas išgelbėjo jam gyvybę, o tiksliau mirtį: neparastai aukštas, stiprus, retai dėl ko nors abejojantis, jis atėjo į mokytojo būtą ir aptiko jį apgailėtinos būsenos. Nedrįstantis jam prieštarauti šeimos nariai įsispaudė į kampus: senis buvo tvirtai užsispyręs. Greitosios gydytojas primigtinai reikalavo paguldyti jį į ligoninę, bet septyniasdešimtmetis akademikas jį išvijo. Jis nenorėjo nieko girdėti apie ligoninę. Jo tėvas, senelis, prosenelis – visi pasimirė namuose ir niekas jų nesiteikė priešintis likimui. Ilgai negalvojęs, Skaldinas iškvietė „Greitosios pagalbos“ karietą, kaip mat pakėlė ant rankų silpnai besipriešinantį akademiką (jei nejaustu pagarbos mokyklos įkūrėjui, išvis būtų permetęs jį per petį) ir šitaip nunešė į mašiną. Galop, senis, paklusęs svetimai ir geranoriškai valiai, net pajuto palengvėjimą ir buvo jau betikintis, kad išsikapstys. Bet greitosios gydytojai nežinojo, kur yra Mokslų akademijos ligoninė ir nuvežė ten, kur arčiau. Kol Skaldinas susiskambino su akademiko gydytoju, kol ligonį perkėlė iš mašinos į koridorių o iš koridoriaus vėl į mašiną, kol nuvežė iki atskiros palatos – jis buvo perpūstas stingdančio lapkričio vėjo, ir kitą dieną, vakarop, Michailovas mirė po trumpos agonijos.
____________________
RU7  

Dmitrij Bykov
 
Išteisinimas
(ištrauka iš romano, 2001)
 
Maskvos žemės ūkio akademijos docentą Ivaną Antonovičių Skaldiną suėmė trisdešimt aštuntųjų metų gruodį dėl pagarsėjusios „ Michailovo bylos“. Pats Michailovas suspėjo numirti likus savaitei iki to, kai pradėjo areštuoti visą jo mokyklą. Gyvybę- o tiksliau, mirtį- jam išgelbėjo būtent Skaldinas: didžiulio ūgio, stiprus, retai kuo abejojantis, jis atėjo į mokytojo butą ir aptiko jį apgailėtinos būklės. Nedrįstanti paprieštarauti šeima gūžėsi kampuose: senis buvo kietas.
 „ Greitosios“ gydytojas liepė gultis į ligoninę, bet septyniasdešimtmetis akademikas išvarė jį. Apie ligoninę jis nenorėjo girdėti.Jo tėvas, senelis, prosenelis- visi numirė namie ir tiek nenusirito, kad imtų apgaudinėti lemtį. Skaldinas, ilgai nemąstydamas, iškvietė „ greitosios pagalbos“ karietą, čiupo silpnai besipriešinantį akademiką ant rankų ( jei ne pagarba mokyklos įkūrėjui, jis išvis būtų jį užsimetęs ant peties) ir taip nunešė į automobilį. Senis galiausiai, paklusdamas svetimai ir gerai valiai, pajuto netgi palengvėjimą ir beveik patikėjo, kad išsikapstys. Bet „ greitosios“ gydytojai nežinojo, kur mokslų Akademijos ligoninė, ir nuvežė ten, kur buvo arčiau. Kol Skaldinas skambino akademiką gydančiam gydytojui, kol ligonį kilnojo iš automobilio į koridorių, iš koridoriaus vėl į automobilį, kol nuvežė iki atskiros palatos- ledinis lapkričio vėjas jį perpūtė, ir kitos dienos pavakare Michailovas po trumpos agonijos mirė.
_______________
RU8  

Dmitrijus Bykovas
 
Išteisinimas
(Ištrauka iš romano, 2001)
 
Maskvos žemės ūkio akademijos docentą Ivaną Antonovičių Skaldiną suėmė trisdešimt aštuntųjų gruodį pagal plačiai pagarsėjusią „ Michailovo bylą.“ Pats Michailas Petrovičius spėjo numirti dar prieš savaitę iki to momento, kai prasidėjo areštai visoje jo mokykloje. Gyvybę jam išgelbėjo, o tiksliau pasakius suteikė galimybę oriai numirti, tas pats Skaldinas. Jis, stiprus, aukštaūgis, nedažnai kuo nors abejojantis, atėjo pas savo mokytoją į butą ir rado jį sunkios būklės. Nedrįsdama prieštarauti šeima gūžėsi pakampėmis- senasis buvo neperkalbamas. „Greitosios“ gydytojas primygtinai reikalavo vykti į ligoninę, bet septyniasdešimtmetis akademikas jį išvijo. Apie ligoninę jis nenorėjo nė girdėti. Jo tėvas, senelis ir prosenelis- visi jie mirė namuose ir nesižemino prieš likimą, nesistengė jo apgauti. Ilgai nesvarstydamas, Skaldinas iškvietė „greitosios“ mašiną, čiupo vos besipriešinantį akademiką ant rankų ( jei ne pagarba mokyklos įkūrėjui, jis būtų persimetęs jį ir per petį) ir nunešė į mašiną. Senis galų gale paklusęs svetimai, bet gero linkinčiai valiai netgi pajuto palengvėjimą ir beveik patikėjo, kad išsikapstys. Bet „greitosios“ gydytojai nežinojo, kur yra Mokslų Akademijos ligoninė, ir vežė ten, kur arčiau. Kol Skaldinas skambino akademiką gydančiam gydytojui, kol ligonį perkėlė iš mašinos į koridorių, o iš koridoriaus vėl į mašiną, kol nuvežė iki atskiros palatos- ledinis lapkričio vėjas perpūtė akademiką, ir kitos dienos vakare, po trumpos agonijos, Michailovas mirė.
______________
RU9  
 
Dmitrij Bykov
 
Išteisinimas
(Ištrauka iš romano, 2001)
 
Maskvos žemės ūkio akademijos docentą Ivaną Antonovičių Skaldiną suėmė trisdešimt aštuntųjų metų gruodyje pagal garsią „michailovo bylą“. Pats Michailovas spėjo numirti prieš savaitę iki to laiko, kaip pradėjo areštuoti visą jo mokyklą.Gyvenimą-o tiksliau, mirtį-išgelbėjo jam kaip tik Skaldinas: milžiniško ūgio, stiprus, retai kuo abejojantis, jis atėjo į butą pas mokytoją ir užtiko jį apgailėtinoje būklėje.Nesugebanti prieštarauti šeima spaudėsi kampuose: senis buvo kietas. „Greitosios“gydytojas siūlė hospitalizuoti, bet septyniasdešimtmetis akademikas išvijo jį. Apie ligoninę jis nenorėjo girdėti. Jo tėvas, senelis, prosenelis-visi numirė namie ir nesiteikė apgauti likimą.Skaldinas neilgai galvojęs iškvietė „greitosios pagalbos“ karietą, nutvėrė silpnai besiginantį akademiką ant rankų (jeigu ne pagarba mokyklos įkūrėjui, jis visiškai būtų permetęs jį per petį) ir taip nunešė į mašiną.Senis galų gale, paklūsdamas svetimai ir geraširdiškai valiai, jautė netgi palengvėjimą ir buvo patikėjęs, kad išsikapstys. Bet „greitosios“gydytojai nežinojo, kur Mokslo Akademijos ligoninė, ir nuvežė ten, kur buvo arčiau. Kol Skaldinas susiskambino su akademiką gydančiu gydytoju, kol ligonį perkėlė iš mašinos į koridorių, iš koridoriaus vėl į mašiną, kol nuvežė iki atskiros palatos-lapkritinis ledinis vėjas jį perpūtė, ir kitos dienos pavakary Michailovas po trumpos agonijos numirė.
 
_____________
RU10
Dmitrijus Bykovas
 
Išteisinimas
 
Maskvos žemės ūkio akademijos docentą Ivaną Antonovičių Skladiną sučiupo Gruodį, pagal garsią „Michailovo bylą“ . Pats Michailovas spėjo numirti savaitei likus iki visos jo mokyklos suėmimo pradžios. Gyvybę – tiksliau, mirtį – jam kaip tik išgelbėjo Skladinas: aukšto ūgio, stiprus, retai kuo abejojantis; jis atėjo pas mokytoją į butą ir aptiko jį apgailėtinoje būklėje. Nedrįsdama prieštarauti šeimyna susispaudė kampuose – senis buvo kietas. „Greitosios“ gydytojas primygtinai reikalavo hospitalizacijos, tačiau 70-metis akademikas jį išvarė. Jis nieko nenorėjo girdėti apie ligoninę. Tėvas, senelis, prosenelis – visi nusibaigė namuose ir nenusileido iki to, kad apgaudinėtų likimą. Neilgai galvojęs Skladinas iškvietė „greitosios pagalbos“ karietą, paėmė į rankas silpnai besipriešinusį akademiką (jei ne pagarba mokyklos įkūrėjui, jis iš viso persimestų jį per petį) ir nusinešė į automobilį. Galop senis, paklusdamas svetimai ir geranoriškai valiai, pajuto palengvėjimą ir netgi pamanė, jog išsikapstys. Tačiau „greitosios“ gydytojai nežinojo, kur Mokslų akademijos ligoninė, ir nuvežė ten, kur buvo arčiausiai. Kol Skladinas susiskambino su akademiką gydančiu gydytoju, kol ligonį perkėlinėjo iš automobilio į koridorių, iš koridoriaus – vėl į automobilį, kol privežė iki atskiros palatos – žvarbus lapkričio vėjas jį perpūtė, ir kitos dienos vakare, po trumpos agonijos, Michailovas mirė.
 
_______________
RU11

Dmitrijus Bykovas

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis