"Noriu versti" 2011. DANŲ k. vertimai

EKSPERTO IŠVADOS

   Komentaruose rašoma,  kad ”išvertus visada reikia skaityti dar ir klausti, ar aš pats (pati) taip pasakyčiau, ar taip pasakytų koks nors kitas lietuvis?”. Su tuo galima sutikti, bet reikia pridurti, kad dar prieš imantis versti būtina atidžiai perskaityti orginalą ir įsitikinti, kad tikrai jį supranti. Kitaip sklandus ir aiškus vertimas yra neįmanomas.

   Apie originalą galima pasakyti, kad jį suprasti nėra taip lengva. Nors ir nėra daug sudėtingų žodžių, jame daug kas nepasakyta teisiogiai, reikia nemažai informacijos atrasti tarp eilučių. Sunkiausia – įvykių  chronologija. Originale yra taip: pasakotojo mamos tikrasis vardas yra Maren-Lis, tačiau ištekėjusi ji sutrumpino vardą ir tapo tik Lis. Mirus vyrui jai reikia vienai sutvarkyti visus reikalus: eiti i banką ir i teismą,  ji gauna daug oficialų laiskų. Visur į ją kreipiamasi oficialiu, pilnu vardu, dėl to ji vėl tampa Maren-Lis. Simboliname lygmenyje vardo pakeitimai kalba apie tai, kad pasakotojo mama savanoriškai apribojo save ištekėdama, ir tik po vyro mirties vėl tapo pilnaverčiu žmogumi.

   Vertime visa ši istorija dėl tam tikrų klaidų ir netikslumų nelabai aiški. Vertėja(s) rašo: “Po mano tėvo mirties mano mama pasivadino Maren”. Čia netinka “pasivadino”, nes ne mama pati pasivadino Maren, o tam tikrose situacijose žmones pradejo kreiptis i ją Maren. Taip pat trūksta tikslumo ir sakinyje ” Jos vardas buvo Maren – Lis, bet dabar susitrumpino”.  Iš tikrųjų vardo sutrumpinimas vyko anksčiau, kai pasakotojo mama ištekėjo. Toliau vertėja(s) rašo: ”Prieš atvykstant į kaimą bei ištekant ji vadinosi Maren - toks buvo jos pasirinkimas”. Bet tas pasirinkimas, apie kurį kalbama originale, yra pasirinkimas sutrumpinti vardą iki Lis, kai ištekejo. Vertinant atskirai šios klaidos gali pasirodyti nerimtos, bet vis dėlto jų užtenka, kad istorija būtų nebeaiški.

  Taigi galima patarti dalyviui nepulti versti per greitai, o pirma lėtai ir daug daug kartų perskaityti tekstą. Pusė vertėjo darbo – tai skaitymas.

Stefan Anbro
__________________

ORIGINALAS

VERTIMAI
______________

DA1

Hans Otto Jørgensen
 
Išlaisvinti Astą
 
Stora raudonplaukė drėgnų akių mergaitė
 
       Po mano tėvo mirties mano mama pasivadino Maren. Jos vardas buvo Maren – Lis, bet dabar susitrumpino. Prieš atvykstant į kaimą bei ištekant ji vadinosi Maren - toks buvo jos pasirinkimas, o likus vienai, kai visa korespondencija buvo nukreipta jos vardu, ji vėl tapo Maren. Banko, viešųjų registrų, teisminių įstaigų laiškai kartu su spauda yra adresuojami Maren Thorsen.
       Ji tučtuojau susierzindavo, kai pašto darbuotojas neatidžiai pažiūrėjęs supainiodavo ją su kitu gavėju ir įteikdavo laišką iš teisinės institucijos. Ji pasijunta, lyg nebeprisimintų, kas esanti, lyg koks kitas žmogus atsikraustė į jos namus, o ji pati nebeegzistuoja. Bet štai ji yra, ji yra Maren Thorsen.
       Jai rodos tarsi namų apyvokos kambario rinkinys su batų lentynomis bei kabykla viršutiniams rūbams, ant sijų pakabintos džiovintos gėlės, skalbimo mašina, ant kurios guli spauda, bei laiptai, vedantys į palėpę, yra nebe jos. O kai ji žengia skaldytų akmenukų grindiniu kieme, sklinda garsas, lyg eitų svetimas. Ir atrodo, kad šią akimirką ji išvys, ne - palauks ir pamatys iš miglos į sodą beeinantį tą kitą, vienoje rankoje benešantį kastuvą, o kitoje – daugiametį augalą, bet tai yra ji pati.  

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis