"Noriu versti" 2011. LOTYNŲ k. vertimai

EKSPERTĖS IŠVADOS 

 

Konkurso „Noriu versti“ lotyniški tekstai nuo pat konkurso pradžios patraukdavo pradedančiųjų vertėjų dėmesį, bet ligi šiol pateikti vertimai, deja, nepasiekdavo gero vertimo ribos. Todėl labai smagu, kad pagaliau šiame konkurse jau galima kalbėti apie tam tikrus vertėjų pasiekimus.
Mano nuomone, apdovanojimo ir pagyrimo nusipelno LOT 2 vertimas. Šis vertimas nėra tobulas ar idealus, bet svarbiausia, kad vertėja(s) iš esmės suprato Apulėjaus tekstą, kuris nėra itin sunkus, bet nėra ir lengvas. Kita gera šio vertimo ypatybė – vertimas nėra pažodinis, versta ne pavieniai žodžiai, o mintys, matosi, kad vertėja(s) stengėsi rasti tikslių stilistinių atitikmenų. Žinoma, vertimas turi ir trūkumų. Nurodysiu svarbiausius. Lietuvių kalba, kaip ir lotynų, turi galininkinių konstrukcijų, tad lietuviškai geriau sakyti: „manai esant grožį, saikingumą, tvarką, pavidalą“. Be to, čia nelabai gerai suprasta autoriaus mintis. Apulėjus nori pasakyti: girk bet kurį pasaulio elementą, kuris tik šaus į galvą („quam putas speciem“), stebėkis saikingumu, tvarka, pavidalais, vis tiek dar rasis girtinų dalykų. Ne visai tiksliai suprastas sakinys „Nam quid, oro te, ornatum atque ordinatum videri potest, quod non ab ipsius exemplo imitatura sit ratio?“ Autorius nori pasakyti, kad visa, kas gražu ir tvarkinga, atsiranda, sekant pasaulio darnos pavyzdžiu. Tai šio sakinio pabaigą reikėtų versti taip: „kas nemėgdžioja jo pavyzdžio.“ Sakiniu „digeruntur tempora et rursus incipiunt“ autorius nori pasakyti, kad metu laikai baigiasi, išsenka (digeruntur) ir vėl prasideda iš naujo (incipiunt). Veiksmažodis „referre“ (čia dalyvis „referentes“) reiškia veiksmo pakartojimą, grąžinimą, kaip ir „revolvere“. Sakiniu „Ex hoc animantia vitalis spiritus ducunt“ norėta pasakyti, kad visos gyvos būtybės iš jo (pasaulio) gavo gyvybės kvėpsnį, gyvastingumą. Versdama(s) „įkvėpė joms būtino oro“ vertėja(s) pernelyg sukonkretina. Tačiau šie trūkumai nėra esminiai. Tad dar kartą noriu pasidžiaugti geru vertimu ir siūlau vertėją apdovanoti.
LOT 1 vertime esama daugiau nesuprasto teksto vietų. Tačiau pirmiausia reikia pasakyti, kad vertėjai(ui) pavyko rasti tikslių ir vaizdingų atitikmenų: „mėnesiai suaudžia metus, metai sudaro amžių pynę“, „blykčioja žaibai, pasipila lietūs“, „laiko tėkmė“. Vertėjai(ui) reikėtų palinkėti nenuleisti rankų, atidžiau įsižiūrėti į tekstą. Nurodysiu svarbesnes taisytinas vietas. Junginyje „illud quodcumque est invenietur esse laudandum“ forma „invenietur“, pirma, yra būsimojo laiko, antra, ji yra ne pasyvinė, o medialinė, sangrąžinė. Vadinasi, prasmė tokia: vis tiek atsiras ką girti. Sakinio „Vnde kosmos graece nomen accepit“ prasmė iškreipiama, verčiant „Kosmas dėl to vadinamas graikišku vardu“ . Juk Apulėjus nori pasakyti atbulai: dėl to (dėl darnos) graikiškai pasaulis ir pavadintas kosmu. Neteisingai išversta ši sakinio dalis: „Euntibus sole atque luna ceteraque luce siderea per easdem vias, custoditis temporum vicibus nec ullius erroris interiectione confusis, digeruntur tempora et rursus incipiunt pulchraeque et fecundae horae procreantur...“ Ja autorius norėjo pasakyti štai ką: „Saulei, mėnuliui ir kitiems šviesiems dangaus kūnams keliaujant vis tais pačiais keliais, vis taip pat keičiantis laiko tarpsniams, jų nesukliudant, neįsiterpiant jokiam trikdžiui, metų laikai pasibaigia ir vėl prasideda, gimsta puikios ir vaisingos valandos...“ Sakinys „Ex hoc animantia vitalis spiritus ducunt“ apskritai suprastas teisingai, tačiau čia „ducunt“ supainiota su „dicunt“. Juk „ducunt“ ir reiškia „kyla“.
                 Peržvelgusi ankstesnių konkursų „Noriu versti“ lotyniškus vertimus, baigdama norėčiau pabrėžti, kad vertimų lygis pamažu auga: iš pradžių buvo pateikiami apskritai nepaskaitomi tekstai, o dabar vertimai yra ženkliai pagerėję. Todėl nuoširdžiai linkėčiau sėkmės šio konkurso ir būsimų konkursų dalyviams.

Dalia Dilytė

 
______________________
ORIGINALAS
 
Lucius Apuleius

De mundo
 
XXII. Quid enim mundo praestantius? Lauda quam putas speciem: portio a te laudabitur mundi, admirare quam voles temperantiam, ordinationem, figuram; hic et per hunc illud quodcumque est invenietur esse laudandum. Nam quid, oro te, ornatum atque ordinatum videri potest, quod non ab ipsius exemplo imitatura sit ratio? Vnde kosmos graece nomen accepit. Euntibus sole atque luna ceteraque luce siderea per easdem vias, custoditis temporum vicibus nec ullius erroris interiectione confusis, digeruntur tempora et rursus incipiunt pulchraeque et fecundae horae procreantur, nunc aestivos vapores revolventes, nunc pruinas hiemis circum referentes; dierum etiam noctiumque curriculis ordiuntur menses, menses texunt annos, anni seriem conficiunt saeculorum. Et hic quidem mundus magnitudine inmensus, cursibus rapidus, splendore perlucidus, valenti habitudine, pubertate iuvenali. Hic animalium nantium atque terrestrium, pinnigerarumque cunctarum distinxit genera, species separavit fixitque leges vivendi atque moriendi. Ex hoc animantia vitalis spiritus ducunt. Hinc illi statis cursibus temporum eventus, qui admirationi solent esse, cum vel ter se ventorum proelia ciuntur, vel disiectis nubibus fulminat caelum et tempestates inter se serenae hibernaeque confligunt, micant ignes, imbres rumpuntur, et rursus, placatis omnibus, amoena laetitia mundi reseratur.
 
VERTIMAI
_______________

LOT1
 
Liucijus Apulėjus
 
Apie pasaulį
 
XXII. Kas gi puikesnio už pasaulį? Girk rūšį, kurią tik manai: girsi pasaulio dalį; stebėkis kokiu tik nori saiku, tvarka, pavidalu; kad ir kas tai yra, atrastas tebus giriamas. Mat kas kita, klausiu tavęs, gali atrodyti išpuoštas ir sutvarkytas, kas ne pagal patį pavyzdį atvaizduoja priežastį. Kosmas dėl to vadinamas graikišku vardu. Keliaujančių tuo pačiu keliu kaip ir saulės, mėnulio ir kitų žvaigždžių šviesa, laiko sargų likimų, nesutrikdų jokios klaidos, atskirami metų laikai ir jie vėl iš naujo imasi kurti gražias ir vaisingas valandas, tai pasikartojančias vasaros kaitras, tai besiartinant žiemai sugrįžtančius šerkšnus; dienų ir naktų kaita pradeda mėnesius, mėnesiai suaudžia metus, metai sudaro amžių pynę. Ir tikrai, šis pasaulis milžiniško dydžio, greitas savo judėjimu, vaiskus spindesiu, tvirtos išorės, jaunatviškos brandos. Tuomet išskirstė giminę į jūros ir sausumos gyvūnų, ir į visų sparnuočių, atskyrė rūšis ir nustatė gyvenimo ir mirties įstatus. Iš čia, sako, kyla gyvybinga gyvūnų dvasia. Nuo tada nustatytai laiko tėkmei skiriama ši baigtis, dažnai kelianti nuostabą, kai triskart kyla vėjų tarpusavio kovos, kai dangaus skliautas liepsnoja išblaškius debesis, susiremia audros ir giedros žiemos, blykščioja žaibai, pasipila lietūs, ir vėl, jiems visiems nurimus, pasauliui atskleidžiamas malonius džiugesys.
_________________
 
LOT2
 
Liucijus Apulėjus
 
Apie pasaulį
 
Kas galėtų būti puikiau už pasaulį? Girk tai, ką laikai esant grožiu: tavo bus giriama dalis pasaulio, žavėkis tuo, ką manysi esant saikingumu, tvarka, pavidalu; tik pasaulis parodys ir tik per jį bus atskleista visa, ką reikia šlovinti. Nes klausiu tavęs, kaip gali atrodyti gražu ir tvarkinga tai, kieno būdas paties pavyzdžio neatkartotų? Todėl graikai pasaulį pavadino kosmos. Saulei, Mėnuliui ir kitiems dangaus šviesuliams keliaujant tais pačiais keliais, sergint metų laikų kaitą ir jokiai įsimaišiusiai klaidai jų nesutrikdžius, išsiskiria metų laikai ir vis iš naujo ima rastis puikus ir derlingas metas, tiek vasaros karščius atritinantis, tiek žiemos šarmas pro šalį nešantis; juk bėgant dienoms ir naktims susidaro mėnesiai, jie susipina į metus, iš kurių paskui susidaro amžiai. Ir iš tiesų, tas pasaulis yra neišmatuojamo dydžio, greitas kisti, labai šviesaus spindesio, patvarus ir jaunatviškai brandus. Jisai plaukiojančius ir žemės gyvius bei visus plunksnuočius suskirstė į rūšis, atskyrė porūšius ir sukūrė gyvenimo bei baigties dėsnius. Nuo tos akimirkos gyvos būtybės įkvėpė joms būtino oro. Todėl tie padariniai, nusistovėjus metų laikų kaitai, turi būti skirti grožėjimuisi, kai arba vėjai daug sykių tarpusavyje grumiasi, arba, išsisklaidžius debesims, danguje žaibuoja, kovoja viena su kita gražiam ir žiemiškam metui būdingos audros, žybsi ugnys, prasiveržia lietūs, o, visiems nurimus, vėl malonus džiugesys pasaulyje prasideda.

 

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis