"Noriu versti" 2010. TURKŲ k. vertimai

EKSPERTĖS IŠVADOS

Pirmiausia reikėtų padėkoti konkurso dalyviams už ryžtą versti iš turkų kalbos. Nors turkų filologija Lietuvoje tokia jauna, kad galėtume ją pavadinti dar besiformuojančia mokslo šaka, esame sulaukę keleto rimtų vertimų. Dalyvauti konkurse buvo pasiūlyta antrą kartą. Nors 2009 m. nesulaukėme nė vieno vertimo, šie metai mus pradžiugino – net 10 dalyvių.

                Vertimas – subjektyvus dalykas ir vertinti jį be galo sunku. Tačiau esama taisyklių, į kurias privalu atsižvelgti. Bet koks tekstas (kūrinys) prasideda nuo pavadinimo, jis atspindi (dažnai) ir viso apsakymo esmę. Pavadinimą teisingausiai išvertė TUR4. Pavadinimo vertimo pasigesta pas TUR9 . Visi kiti verčia pažodžiui, neatsižvelgdami į fragmento turinį. Tai rodo, kad dalyviai pavadinimą vertė kaip verstiną faktą, nesiedami jo su tekstu, nesigilindami į pavadinimo ir teksto santykį. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad didžiąjame turkų kalbos aiškinamąjame žodyne yra nurodytos visos tiesioginės žodžio çıplak reikšmės, o greta jų išvardintos kalboje ir literatūroje dažniausiai sutinkamos šio žodžio metaforinės reikšmės. Tai rodo, kad versdami studentai nesinaudojo aiškinamuoju turkų kalbos žodynu (kuriuo pasinaudoti gali net internetu) ir apsiribojo savo žiniomis bei neišsamiais dvikalbiais žodynais.

Visi konkurso dalyviai moka turkų (studento lygmeniu) ir lietuvių kalbas, tačiau ne visada pajunta originalo kalbos niuansus ir neranda jiems lietuviškų atitikmenų. Visuose vertimuose be išimties pasitaikė prasminių vertimo klaidų. Manau, tam įtakos galėjo turėti ribotas ir neišvystytas turkų kalbos jutimas. TUR2 teksto autorius nuklysta labai toli nuo originalo, laisvai interpretuodamas ir drąsiai prirašydamas, o kartais – net ir pakeisdamas ištisus sakinio fragmentus. Fragmentas „Žmona turėjo darbą ir buvo nuo manęs socialiai nepriklausoma“ pavirsta į „Mano žmona dirbo, aš patogiai įsitaisęs socialinėje padėtyje“. Sūnus kažkodėl „tarnauja armijoje“, o dukra – „anksti pradėjo sekti mano pėdomis“. Nei vieno, nei kito originale nėra. Laisvas interpretavimas padaro tekstą miglotą ir nesuprantamą.

„Darbas“ pavirsta „verslu“ (TUR1), o „nuo manęs nepriklausoma socialinė žmonos padėtis“ – „jos tvirta visuomeninė padėtis, kaip ir anksčiau, rėmėsi manimi“ (TUR1), arba „aš – neišsemiamą socialinę temą“ (TUR9). Sunkiai sekėsi išversti fragmentą, nusakantį dukros amžių „dukra žengė pirmuosius žingsnius į mergystės pasaulį“. Vertime TUR3 žodis „žingsniai“ pakeičiamas į „vyrai“ ir vertime turime „per jaunas dukros mergystės duris vidun įpuolę vyrai“.

Teksto originalas nepasižymi ekspresyvios leksikos gausa, tačiau beveik visi vertėjai suklupo versdami fragmentą, kur prabėgęs pagrindinio herojaus gyvenimas iki komos būsenos lyginamas su sluoksniuotu pyragaičiu. Tiksliausiai pavyko išversti šį fragmentą TUR8 teksto autoriui.

Galima pateikti ilgiausią sąrašą tokių netikslumų ir prasmės neatitikimų, tačiau reikėtų pastebėti, kad greta šių didžiųjų vertimo „nuodėmių“, neapsieita ir be stilistikos ir akis badančių korektūros klaidų. Visiems vertėjams sunkiai pavyko atskleisti stilių ir išlaikyti jo vientisumą vertime.

Siūlomas išversti teksto fragmentas buvo įdomus ir palyginus nesudėtingas pirmam vertimo bandymui. Gaila, kad nesulaukta komentarų – gal jie būtų padėję būsimiems vertėjams atkreipti dėmesį į daugelį taisytinų dalykų.

Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad iš visų vertimų tiksliausias ir sklandžiausias (bet ne pavyzdinis) vertimas yra TUR8. Mažiau prasminių klaidų vertimuose TUR1 ir TUR7. Konkurso dalyviai klydo skirtingose vietose, tad gerą vertimą pavyktų sudėlioti iš visų trijų tekstų. Pagirčiau TUR8 vertimo autorių, tačiau laureato kol kas dar neskirčiau.

 Galina Miškinienė
_______________

ORIGINALAS

Buket Uzuner

Ayın En Çıplak Günü

Yazarların AŞKI ve OLÜMÜ anlatmak gibi bir saplantıları olduğu sık sık görülür. Ben yazar değilim, ama bende de bu ikisini birden anlatma saplantısı var. Doğrusu böyle bir eğilimim olduğunu yedi saat öncesine kadar ben de bilmiyordum. Yedi saat önce bir trafik kazası geçirdim ve şimdi komadayım. Daha önce hiç komaya girmemiştim, giren var¬sa bilir; berbat bir şey. Öldü-ölecek gözüyle bakılan, çaresiz ses tonlarının, solgun ışıkların, ilaç kokularının çevrelediği bir tablo bu. Oysa yedi saat öncesine kadar, bu yatakta böyle burnuma, kollarıma, hatta idrar keseme takılmış tüpler ve borularla, gözlerim yarı kapalı sere serpe uzanacağımı düşünemezdim bile. Kimin aklına gelir ki?
Çünkü herkesinkine benzer bir hayatım, hiç de fena gitmeyen işlerim, sağlıklı bir bedenim, otuz yaşlarımın sonunda olmama karşın hala dinamik, hala enerjik ve hala kadınların ilgisini çeken bir erkek gururum vardı. Karımın kendi işi, bana yaslanmadan sürdürdüğü bir sosyal konumu, kızımın genç kızlık kapısından içeri atılmış adımları, oğlumun çıkmak üzere 'hazırol'da sakalları vardı.
Temiz çamaşır, akşam yemeği, 'örnek ebeveyn' kokuları, akrabaların düzenli hatır soran telefon sesleri, eşin dostun kahkahaları ve ailecek yapılması zorunlu sanılan gezilerle paketlenmiş tehlikesiz bir yaşantıydı benimkisi. Şimdi böyle uzanmış yatarken, bütün bunları aşırı protein yüklü ve gereğinden fazla uzamış nefis bir ziyafetin üstüne oburluk ederek yenmiş bir porsiyon hamur tatlısı gibi görüyorum.
Kötü mü? Yooo, neden kötü olsun? Bu, yalnızca bir hayat anlayışı meselesi, o kadar.

VERTIMAI

 Buket Uzuner                                                    TUR1
Nuogiausia mėnesio diena

Rašytojų noras pasakoti apie Meilę ir Mirtį dažnai atrodo lyg koks apsėdimas. Aš ne rašytojas, bet ir mane staiga užvaldė įkyri mintis apie jas papasakoti. Dar prieš septynias valandas nenutuokiau turįs tokį polinkį.
Prieš septynias valandas patekau į avariją ir dabar guliu komoje. Niekad anksčiau nebuvau patyręs komos, juk kas ją patiria -- žino. Kraupus reikalas. Tai vaizdas, stebimas spėliojant „mirs-nemirs“, supamas nevilties kupinų balsų skambesio, prigesintų šviesų, vaistų kvapo. Kad ir kaip buvo seniau, prieš septynias valandas šitoj lovoj visa tai pajungta man prie nosies, rankų, net prie šlapimo pūslės. Nė nebūčiau galėjęs pagalvoti, kad gulėsiu šitaip pusiau primerktom akim, raizgyte apraizgytas vamzdelių ir žarnelių. Ir kam gi į galvą ateitų?
Juk mano gyvenimas buvo panašus į daugelio kitų: verslas visai neblogai sekėsi; buvau puikios sveikatos; nors ir artėdamas prie keturiasdešimties, didžiavausi tebesąs dinamiškas, energingas vyras, tebetraukiantis moterų dėmesį. Žmona turėjo savo darbą, jos tvirta visuomeninė padėtis, kaip ir anksčiau, rėmėsi manimi, dukra jau įžengė į jaunystės amžių, sūnui, matėsi, tuoj ims želti barzda.
Tai buvo tarsi rinkinys iš švarios patalynės, vakarienės, pavyzdingų tėvelių vaidinimo, giminaičių, skambinančių mandagiai pasiteirauti apie savijautą, balsų, žmonos draugės juoko ir privalomų kelionių visa šeima. Saugus buvo tas mano gyvenimas. O dabar gulėdamas šitaip išsitiesęs, prisimenu visa tą lyg sluoksniuotos tešlos pyragaitį, surytą pasibaigiant sočioms, baltymais perkrautoms vaišėms, užsitęsusioms ilgiau nei derėtų.
Ar tai blogai? Neee, kodėl būtinai blogai? Tai tik požiūrio į gyvenimą klausimas, ir tiek.
_______________

Buket Uzuner                                                  TUR2
Nuogiausia mėnesio diena

Rašytojai MEILĘ ir MIRTĮ suvokia it pastovų, dažnai atsikartojantį, nesusipratimą. Nesu rašytojas, tačiau mane taip pat įkyriai persekioja šie du apibūdinimai. Tiesą sakant, prieš septynias valandas šios tendencijos nežinojau ir aš. Prieš septynias valandas patekau į eismo įvykį ir dabar esu komoje. Ankščiau dar niekada nebuvau komoje, jei yra patekusių, žino: tai siaubingas dalykas. Mirė – mirs mūsų akyse, besirūpinant, desperatiškas balso tonas, blankios šviesos, stalas, apsuptas vaistų kvapo. O prieš septynias valandas šioje lovoje į mano nosį, į mano rankas ir netgi į mano šlapimtakius rėžiant buvo įstatyti vamzdžiai bei tūbelės, šiuos vangius veiksmus mačiau pro savo pusiau užmerktas akis. Kokios mintys tada aplanko?
Kadangi mano gyvenimas panašus į visų kitų gyvenimus, mano reikalai jokiu būdu neprastėja, mano kūnas sveikas ir, neatsižvelgiant į tai, jog jam jau gerokai per trisdešimt metų, jis yra pakankamai dinamiškas, pakankamai energingas ir vyriškai išdidus, nes vis dar traukia moterų dėmesį. Mano žmona dirba, aš patogiai įsitaisęs socialinėje padėtyje, mažoji mano dukra anksti pradėjo sekti mano pėdomis, o sūnui jau bepradedanti augti barzda, dabar jis yra iškeliavęs – tarnauja armijoje.
Švarūs drabužiai, vakarienė, paprastas žmogiškas mėgavimasis ir paprasti prisiminimai apie artimųjų klausimus iš kito telefono laido galo, mylimas žmonos juokas ir tikra šeimyninė idilė kartu su visais šiais potyriais turėjo nutraukti manąsias keliones. Dabar šitaip begulint lovoje visi šie proteino pripildyti bei nereikalingai puotoje gulintys skanėstai iš šono atrodo lyg rajumui tarnaujanti tešla.
Šlykštu? Ne, kodėl tai turėtų būti šlykštu? Tai tiesiog vienas požiūris į gyvenimo suvokimą, tik tiek.
______________

Buket Uzuner                                               TUR3
Nuogiausia mėnesio diena

Dažnai pasireiškia tokios rašytojų manijos kaip aprašyti MEILĘ ir MIRTĮ. Aš ne rašytojas, bet turiu maniją jas abi kartu atpasakoti. Tiesą sakant, dar prieš septynias valandas ir pats nežinojau, jog turiu tokį polinkį. Prieš septynias valandas patekau į avariją ir dabar esu komoje. Iki šiol į komą nebuvau patekęs, bet kas buvo, žino – pasibaisėtinas dalykas. Tai – merdinčiomis akimis stebimas beviltiškų garsų tonų, blankių šviesų, vaistų kvapų apsuptas paveikslas. Vis dėlto dar prieš septynias valandas nė negalėjau pagalvoti, jog šitaip į nosį, rankas, net šlapimo pūslę sukaišiotais vamzdeliais ir žarnelėmis, pusiau užmerktomis akimis tįsosiu šioje lovoje. O kas galėjo pagalvoti?
Juk turėjau gyvenimą panašų į daugelio, visai neblogai besiklostančius darbus, sveiką kūną, nepaisant to, jog baigiu trečiąją dešimtį vis dar dinamiško, vis dar energingo ir vis dar moterų susidomėjimą kurstančio vyro išdidumą. Taip pat dar buvo žmonos darbas, nuo manęs nepriklausomai užimama jos socialinė vieta, per jaunas dukros mergystės duris vidun įpuolę vyrai, sūnaus tuoj tuoj dygti pradėsianti barzda...
Į švarių skalbinių, vakarienės, „pavyzdinigų tėvų“ kvapus, giminaičių tvarkingos atminties reikalaujančius telefoninius balsus, žmonos kvatojimą ir privalomom laikomas šeimynines išvykas įpakuotas nepavojingas gyvenimas buvo manasiis gyvenimas. Dabar, šitaip tįsodamas, visa tai matau kaip apsiryjimą sukeliantį miltinį saldumyną, suvalgytą po proteinais perpildytos ir ilgiau nei reikia užsitęsusios nuostabios puotos.
Blogai? Neee, kas gi čia blogo? Tai tiktai gyvenimo supratimo klausimas, tik tiek.
_______________

Atviriausia mėnesio diena                             TUR4

Dažnai galima pamatyti, kaip rašytojai tampa apsėsti minties paaiškinti MEILĘ ir MIRTĮ. Aš nesu rašytojas, tačiau man taip pat maga iškart papasakoti apie šiuos dalykus. Tiesa, prieš septynias valandas šio polinkio savyje dar nebuvau pastebėjęs.
Prieš septynias valandas patekau į avariją ir dabar esu komoje. Niekad anksčiau nebuvau patyręs komos, jei kas patyrė, žino, – siaubingas dalykas. Prieš mirštančiojo akis atsiveria ne koks bejėgių balsų, blausių šviesų, vaistų kvapų supamas vaizdelis. Prieš septynias valandas net nebūčiau galėjęs pagalvoti, kad tysosiu išsikėtojęs štai taip šioje lovoje pusiau pramerktom akim, su daugybe vamzdelių ir žarnelių, prijungtų prie mano nosies, rankų ir net šlapimo pūslės. Kas apie tai pagalvotų?
Tuo labiau, kad mano gyvenimas panašus į bet kieno kito: darbai klostėsi puikiai, sveikata nesiskundžiau, nepaisant to, kad jau ėjau savo trisdešimtuosius metus, vis dar buvau energingas, pilnas jėgų ir vis dar galėjau didžiuotis, kad traukiu moterų dėmesį. Mano žmona taip pat dirbo ir buvo nuo manęs nepriklausoma. Dukra žengė pro mergystės duris, o sūnui jau – „Dėmesio... marš!“ – ruošėsi kaltis barzda.
Švarių skalbinių ir vakarienės, kaip pavyzdinės tėvystės, kvapai, reguliarūs giminaičių, reikalaujančių dėmesio, telefono skambučiai, žmonos draugių kvatojimas – štai toks buvo mano saugus gyvenimas, supakuotas privalomoms ekskursijoms su šeima, manoma, tvirtinančioms jos ryšius. Dabar šitaip gulint išsivertus visa tai atrodo kaip daugiau nei reikia užsitęsusiose gausiose vaišėse sušlamšti be saiko sirupe išmirkyti saldumynai.
Ar tai blogai? Nea, kodėl turėtų būti blogai? Tai tik dar vienas klausimas apie gyvenimo prasmę, tik tai.
_______________

Buket Uzuner                                             TUR5
Nuogiausia mėnesio diena

Dažnai pastebima rašytojų manija aprašinėti meilę ir mirtį. Aš ne rašytojas, bet taip pat esu apsėstas noro paaiškinti šias dvi sąvokas. Iš tiesų, šio savo polinkio prieš septynias valandas pats nežinojau. Prieš septynias valandas papuoliau į avariją ir dabar esu komoje. Anksčiau niekada neteko būti komos būsenoje, jei kas buvo, žino – siaubingas dalykas. Tai paveikslas, kuriame pavaizduoti žvilgsniai, svarstantys ,mirė ar mirs, netekę vilties balsai, blausios šviesos ir vaistų kvapas. Kad ir kaip būtų, prieš septynias valandas negalėjau įsivaizduoti, kad pusiau primerktom akim bejėgiškai gulėsiu lovoje su prie nosies, rankos ir net šlapimo pūslės prijungtais vamzdeliais. Kas galėjo pagalvoti?
Nes mano gyvenimas buvo panašus į visų kitų – visai neblogai besiklostantys darbai, sveikas kūnas. Nors buvau jau virš trisdešimties, galėjau didžiuotis būdamas energingu ir moterų dėmesį patraukiančiu vyru. Žmona, turėdama darbą, išlaikė savo socialinę poziciją ir į mane nesirėmė, mano jauna dukra jau veržėsi pro nekaltybės vartus, o sūnui jau bepradėjo rodytis pirmoji barzda.
Mano gyvenimą įprasmino švarūs skalbiniai, vakarienė, pavyzdingų tėvų įvaizdis, reguliarūs dėmesio prašantys giminių skambučiai, žmonos draugės kvatojimas ir priverstinės išvykos su šeima. Dabar šitaip gulėdamas pripildytas baltymų , gerokai sulėtėjusiu kvėpavimu, jį matau tarsi godžiai suvalgytą saldų pyragaitį.
Ar tai blogai ? Ne, kodėl turėtų būti blogai ? Tai tik gyvenimo suvokimo pavyzdys, tik tiek.
_______________

Buket Uzuner                                           TUR6
Pati nuogiausia mėnesio diena

Juk kaip dažnai pastebime, jog rašytojų vis nepalieka įkyrus mintis paaiškinti MEILĘ ir MIRTĮ. Aš ne raštojas, bet vis dėlto mane irgi persekioja sumanymas paaiškinti pastarąjį. Tiesą pasakius, prieš septynias valandas apie tokį polinkį net nebūčiau susimąstęs. Prieš tas nelemtas septynias valandas patekau į eismo įvykį ir mane ištiko koma. Prieš tai niekuomet nebuvau patekęs į komą, tačiau į ją patekę žino – tai bjaurus reikalas. Tai mirusiom, o gal tik mirsiančiom akim žvelgiantis, nepagydomu balsu, blankių spalvų, vaistų kvapo apsuptas paveikslas. Bet prieš septynetą valandų, aš net negalėjau pagalvoti, kad tysosiu šioje lovoje su man į burną ir rankas, netgi į šlapimo pūslę įvestais vamzdeliais, su pusiau atmerktomis akimis. O kas galėjo pagalvoti?
Juk gyvenau normalų gyvenimą kaip ir visi, darbai klostėsi visai neblogai, nors jau ėjau savo trisdešimtuosius metus, tačiau buvau vis dar veiklus ir energingas, vis dar moterų dėmesio nestokojantis, sveikas vyras. Mano žmona, į mano tvirtą petį nesiremdama, turėjo darbą, pro mano dukrelės mergystės duris jau bandė prasiveržti kažkieno žingsniai, o mano sūnui augo pirmieji barzdos plaukeliai.
Juk tai buvo mano švarūs drabužiai, vakarienė, pavyzdingų tėvų kvapas, reguliarūs giminaičių telefono skambučiai, žmonos draugų kvatojimas ir su įsivaizduojamu šeimos kūrimo keliu supakuotas, saugus ir palaimingas gyvenimas. O dabar šitaip tysantis ant patalo, baltymų perkrautas ir nuo visko nutolęs mano kūnas atrodo kaip porcija apsirijėlių puotai skirto skanėsto.
Ar tai blogai? Neee, negi tai privalo būti blogai? Tai tik gyvenimo suvokimas, tik tiek.
______________

Bukent Uzuner                                          TUR7
Nuogiausia mėnesio diena

Dažnai galima pastebėti, kad rašytojai užvaldyti minties, išreikšti MEILĘ ir MIRTĮ. Aš nesu rašytojas, tačiau ir manyje kirba ši įkyri mintis: kaip įvardinti jas abi. Tiesą pasakius, dar prieš septynias valandas nežinojau, kad turiu tokį polinkį. Prieš septynias valandas patekau į nelaimingą atsitikimą ir dabar esu komoje. Anksčiau nesu to patyręs, bet joje pabuvoję žino, kaip tai šlykštu. Beužgęstančiu žvilgsniu sergstimas duslių garsų, blankių šviesų ir vaistų kvapų peizažas. Nors prieš septynias valandas nė nebūčiau pagalvojęs, kad tįsosiu paslikas šitoje lovoje pusiau pramerktom akim, o prie mano nosies, rankų, net ir šlapimo pūslės bus prijungta tiek vamzdelių ir žarnelių. Kas galėjo pagalvoti?
Nes gyvenau į visų panėšėjantį gyvenimą: darbai klostėsi neblogai, sveikata nesiskundžiau ir nepaisant to, kad buvau beveik keturiasdešimties, tebuvau veiklus ir energingas, vis dar moterų dėmesio, mano savimeilę glostančio, susilaukiantis vyriškis. Mano žmona turėjo darbą, be mano pagalbos išsikovotą socialinę padėtį, dukra žengė pirmuosius žingsnius pro jau jaunystės vartus, o sūnui kalėsi pirmieji barzdos pūkeliai.
Mano saugus gyvenimas susidėjo iš švarių skalbinių, vakarienių, pavyzdinių tėvų vaizdavimo, reguliariai apie mus besiteiraujančių giminių skambučių garsų, linksmybių su draugais ir pažįstamais, ir įsivaizduojamų privalomomis šeimos kelionių. Dabar taip išsikėtojus tįsant visa tai išrodo kaip baltymų pertekęs pyragaitis, godumui apėmus suvalgytas pernelyg ilgai užsitęsusių malonių vaišių metu.
Ar tai blogai? Ne, kodėl turėtų būti? Tai tik gyvenimo klausimo suvokimas, tik tiek.
_______________

Buket Uzuner                                              TUR8
Plikiausia mėnesio diena

Dažnai nutinka, kad rašytojai turi potraukį pasakoti apie MEILĘ ir MIRTĮ. Aš nesu rašytojas, bet mane taip pat traukia kalbėti apie šiuos abu dalykus sykiu. Tiesą sakant, prieš septynias valandas dar nežinojau apie šį savo polinkį. Prieš septynias valandas išgyvenau avariją ir dabar esu komoje. Anksčiau niekada nesu patyręs, kas tai. Tie, kurie yra, žino – siaubingas dalykas. Tai paveikslas, apgaubtas viltį praradusių balsų, blyškių šviesų ir vaistų kvapo, varstomas „mirė arba mirs“ žvilgsniais. O juk prieš septynias valandas nebūčiau galėjęs nė pagalvoti, kad gulėsiu štai taip sudribęs šioje lovoje pusiau pramerktom akim ir galybe vamzdelių, sukištų į nosį, rankas ir net į šlapimo pūslę. Ir kam būtų atėję į galvą?
      Juk mano gyvenimas buvo panašus į daugelio, darbas ėjosi puikiai, turėjau sveiką kūną ir, nepaisant to, kad buvau bebaigęs ketvirtą dešimtį, galėjau didžiuotis savo vyriškumu, nes vis dar buvau judrus, energingas ir traukiau moterų dėmesį. Žmona turėjo darbą ir buvo nuo manęs socialiai nepriklausoma, dukra žengė pirmuosius žingsnius į mergystės pasaulį, sūnaus barzdos plaukeliai „ruošėsi“ tuoj tuoj prasikalti.
      Mano nepavojingo gyvenimo patirtį sudarė švarūs skalbiniai, vakarienė, „pavyzdingų tėvų“ šešėlis, giminių, norinčių paklausti, kaip sekasi, reguliarūs skambučiai, žmonos ir draugų kvatojimas ir privalomomis laikomos šeimos išvykos. Dabar štai taip gulėdamas visa tai regiu, kaip baltymais persotintų pyragaičių porciją, surytą per ilgiau nei reikia užsitęsusią prašmatnią puotą.
      Blogai? Nea… kodėl turėtų būti blogai? Tai paprasčiausiai gyvenimo būdo pavyzdys. Tik tiek.
______________

                                                                     TUR9

Dažnai pastebime, kad rašytojus tiesiog apsėdusi manija pasakoti apie MEILĘ ir MIRTĮ. Aš ne rašytojas, tačiau ir aš staiga panorau apie tai parašyti. Prieš septynias valandas apie šį savo polinkį net nenutuokiau. Prieš septynias valandas pakliuvau į avariją ir mane ištiko koma. Man dar niekada nebuvo to nutikę, bet tie, kas jau buvo atsidūrę mano situacijoje, supranta, kaip siaubingai dabar jaučiuosi. Guliu lovoje apsuptas blankios šviesos ir vaistų kvapo, žvelgiu numirėlio akimis ir bejėgiškai dejuoju. Prieš septynias valandas nebūčiau galėjęs net įsivaizduoti, kad šitaip tysosiu lovoje. Pusiau užmerktomis akimis, su prie nosies, rankų ir net šlapimo pūslės pritvirtintais kateteriais ir drenais. Ir kas būtų galėjęs apie tai pagalvoti?
Gyvenau niekuo nuo kitų neišsiskiriantį gyvenimą, turėjau darbą, kuris visai neblogai sekėsi, sveiką kūną ir didžavausi tuo, kad nepaisant to, jog man jau trisdešimt, vis dar esu energingas ir traukiu merginų dėmesį. Mano žmona turėjo darbą, aš – neišsemiamą socialinę temą, mano dukra jau žengė pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, o sūnui jau buvo bepradedanti želti barzda.
Mano gyvenime nebuvo pavojų. Tik išskalbti rūbai, vakarienė, pavyzdinių tėvų įvaizdis, nuolat klausiančių, kaip sekasi giminaičių balsai telefono ragelyje, žmonos draugių juokas ir kelionei, į kurią būtinai turime vykti visa šeima kartu, sukrauti lagaminai. Dabar, persivalgius to proteinų prisotinto maisto pernelyg užsitęsusioje šventėje, atrodo lyg būčiau valgęs kažkokią bjaurastį.
Ar tai blogai? Kodėl tai turėtų būti blogai? Tai viso labo tik gyvenimo pamoka.
______________

Buket Uzuner                                             TUR10
Pati nuogiausia mėnesio diena

Rašytojai lyg apsėsti kažkokios manijos bando paaiškinti meilės ir mirties sampratas. Aš nesu rašytojas, tačiau taip pat turiu keistą norą šiuos dalykus paaiškinti. Labai neseniai dar net pats neįsivaizdavau, jog turiu tokį polinkį. Prieš 7 valandas patekau į avariją ir dabar esu komoje. Anksčiau niekada nesu to išgyvenęs, tačiau tie, kurie yra tai patyrę, žino, jog tai bjaurus dalykas. Lyg į jau mirusį ar tuoj mirsiantį žvelgiantys žmonės, beviltiški balso tonai, blyškios splavos, vaistų kvapas – paveikslas būtų maždaug toks. Tačiau kad ir kaip ten būtų prieš septynias valandas net nebūčiau pagalvojęs, kad šitaip patogiai, pusiau užmerktomis akimis gulėsiu šitoje lovoje į nosį, rankas, netgi šlapimo pūslę sukištais kateteriais ir vamzdeliais. Kam gi galėtų ateiti į galvą?
Juk gyvenau niekuo nuo kitų neišsiskiriantį gyvenimą: neblogas darbas, gera sveikata, nors jau ir nebe trisdešimties metų, tačiau vis dar pilnas energijos ir dinamiškumo, ir vis dar traukiantis moterų dėmesį. Dirbanti žmona, užtikrinta socialinė padėtis, dukra jau betampanti panele, sūnaus besikalanti barzdelė.
Švarūs skalbiniai, visuomet paruošta vakarienė, buvimas pavyzdiniais tėvais, nuo reguliariai beskambinančių giminaičių nerimstantys telefono garsai, juokas, priverstinės šeimos kelionės – štai kuo buvo užpildytas mano ramus ir nepavojingas gyvenimas. Dabar taip begulint visa tai atrodo kaip baltymų perpildytas ir visiškai be reikalo po sočios vakarienės suvalgytas desertas.
Bet argi tai blogai? Kodėl gi turėtų būti blogai? Tai tiesiog gyvenimo suvokimas, ir tiek.

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis