"Noriu versti" 2010. LOTYNŲ k. vertimai

EKSPERTĖS IŠVADOS

LOT 1
     Pirmiausia norėčiau vertėją pasveikinti dalyvaujant konkurse ir pasidžiaugti, kad jam (jai) iš esmės visai neblogai pavyko.
     Vertėją reikia pagirti už tai, kad lotynišką tekstą neblogai suprato ir neprastai išvertė. Labai gerai vertinčiau šiuos taiklius atitikmenis: ad fructum hominum – žmonių labui; insatiabilior – kuriuo būtų sunkiau atsigerėti; circumitus – skriejimas ratu; hominum facta esse causa iudicandum est – reikia manyti, kad ir sutverta žmonėms; gignere – brandinanti.
     Tekstas apskritai suprastas, tačiau šiokių tokių trūkumėlių esama. Junginį soli enim ratione utentes vertėjas(a) išvertė: vieninteliai pasitelkę protą. Vertėjo(os) siūlomas variantas ligi galo neišsako Cicerono minties, kad dievai ir žmonės yra vienintelės protingos būtybės Visatoje (ratione utentes), nes iš jo(s) vertimo išeitų, kad protas pasitelkiamas tik tam tikram tikslui ar laikui. Pasakęs tezę, Ciceronas pateikia pavyzdį, davęs jam palyginimo formą iš dviejų dalių: ut... – sic... Vertėjas(a) palyginimo neperteikė. Kadangi Mėnulis nėra žvaigždė, tai žodį siderum geriau versti šviesulių. Žodis vaidinimas planetų ir žvaigždžių vaizdui (spectaculum) apibūdinti netinka, be abejo, čia turėtų būti „reginys.“ Fraze ad rationem sollertiamque praestantior Ciceronas norėjo pasakyti, kad didingas Visatos vaizdas teikia peno (praestantior ad rationem sollertiamque) žmogaus protui ir išradingumui, tad žodis apdairumas čia netinka. Maturitates temporum – geriau versti: „laiko atkarpų baigtinumą,“ nes Antikos žmonės žinojo, kad laikas yra begalinis. Žodis vero sakinio Terra vero... pradžioje, žinoma, reiškia tam tikrą priešpriešą, bet vertėjo(os) siūlomas tačiau čia netinka, geriau būtų „o:“ „O ar žemė...“. Yra netikslaus lietuvių kalbos žodžių vartojimo: žodis „abiejų“ yra žodžio „abu“ (pvz., dievas ir žmogus) daugiskaitos kilmininkas, o žodžio „abeji“ (dievai ir žmonės) kilmininkas yra „abejų.“ Žodis „derlingas“ reiškia gausų derlių teikiantį ir, kaip nurodo LKŽ, nereikalauja priklausinių, tad geriau vartoti „dosni javų ir ankštinių,“ o norint būtinai dėti žodį „derlinga,“ irgi vartoti kilmininką: „derlinga javų ir ankštinių“. Žodis „ankštiniai“ yra daiktavardis, tai žodžio „augalų“ nebereikia.
 
LOT2

     Pirmiausia norėčiau pasveikinti vertėją už pasiryžimą dalyvauti konkurse ir pasidžiaugti neblogu rezultatu.
     Tekstas iš esmės yra suprastas ir neblogai išverstas. Šen bei ten vykusiai atkurtas Cicerono stilius. Sėkmingai surasti šie atitikmenys: domus – buveinė; insatiabilior – pasisotinti akys; gignere – veda.
     Didelių vertimo klaidų nepadaryta, bet esama tam tikrų netikslumų. Žodžiai ratione, iure ir lege nėra sinonimai, tad vertimas pasitelkdamos protą, teisingumą ir įstatymus nėra tikslus. Čia Ciceronas sako, kad žmonės ir dievai yra vienintelės protingos būtybės, gyvenančios pagal teisingumo ir įstatymų reikalavimus. Visuotinės traukos dėsnį atrado Newtonas, Cicerono laikais jis buvo nežinomas, autorius norėjo pasakyti, kad planetų ir šviesulių judėjimas yra Visatos sąrangos elementas. Tad vertimas yra svarbūs visatos dėmenų tarpusavio traukai yra netikslus. Tą patį galima pasakyti apie sakinio atkarpą labiau pranokstančio dėsningumu bei sumanymu. Fraze ad rationem sollertiamque praestantior Ciceronas norėjo pasakyti, kad didingas Visatos vaizdas labai tinka žmogaus protui ir išradingumui, kitaip tariant, teikia peno žmogaus protui ir išradingumui. Pasakęs tezę, jis pateikia pavyzdį: sakinys eorum enim cursus dimetati maturitates temporum et varietates mutationesque cognovimusreiškia, kad išmatavę šviesulių judėjimą, mes, žmonės, suvokėme baigtinių laiko atkarpų buvimą, jų įvairovę ir kaitą. Be abejo, maturitates temporum reiškia ir metų laikus, bet ne vien tik juos. Junginys reiškia įvairias baigtinio laiko atkarpas: dienos, nakties, valandų (Saulės laikrodžiai juk buvo).Šio sakinio pradžia (O taip yra dėl to, nes) yra nelabai vykusi, nes čia užtenka vieno žodžio „juk“ (enim) vietoje siūlomų šešių, mat frazė turi pavyzdžio reikšmę: „juk išmatavę...“ Klausimo reikšmę turi visas sakinys Terra vero feta frugibus et vario leguminum genere, quae cum maxuma largitate fundit, ea ferarumne an hominum causa gignere videtur? Tuo tarpu vertėjas klausimo reikšmę suteikia tik antrajai sakinio pusei. Ankštiniai yra daiktavardis, tad kito daiktavardžio (vertėjo siūlomo vaisiai) nereikia.
 

Išvados
Labai smagu, kad pirmą sykį konkursui „Noriu versti“ pateikti lotyniško teksto vertimai peržengė neigiamo įvertinimo ribą. Manyčiau, kad abu vertimai vertintini teigiamai. Jie abu yra vienodo lygio, abu juos vertinčiau aštuonetu (pagal dešimties balų sistemą). Jei taip galima, siūlyčiau skirti dvi antrąsias vietas.
 
Dalia Dilytė
_________

ORIGINALAS

M. TVLLIUS CICERO

DE NATVRA DEORVM
Liber secundus

[154 – 156] Principio ipse mundus deorum hominumque causa factus est, quaeque in eo sunt, ea parata ad fructum hominum et inventa sunt. Est enim mundus quasi communis deorum atque hominum domus aut urbs utrorumque; soli enim ratione utentes iure ac lege vivunt. Ut igitur Athenas et Lacedaemonem Atheniensium Lacedaemoniorumque causa putandum est conditas esse omniaque, quae sint in his urbibus eorum populorum recte esse dicuntur, sic, quaecumque sunt in omni mundo, deorum atque hominum putanda sunt. Iam vero circumitus solis et lunae reliquorumque siderum, quamquam etiam ad mundi cohaerentiam pertinent, tamen et spectaculum hominibus praebent; nulla est enim insatiabilior species, nulla pulchrior et ad rationem sollertiamque praestantior; eorum enim cursus dimetati maturitates temporum et varietates mutationesque cognovimus. Quae si hominibus solis nota sunt, hominum facta esse causa iudicandum est. Terra vero feta frugibus et vario leguminum genere, quae cum maxuma largitate fundit, ea ferarumne an hominum causa gignere videtur? Quid de vitibus olivetisque dicam, quarum uberrumi laetissumique fructus nihil omnino ad bestias pertinent? Neque enim serendi neque colendi nec tempestive demetendi percipiendique fructus neque condendi ac reponendi ulla pecudum scientia est, earumque omnium rerum hominum est et usus et cura.

VERTIMAI

 Markas Tulijus Ciceronas                                 LOT1

Apie dievų prigimtį
Antroji knyga

[154-156] Iš pradžių pats pasaulis buvo sutvertas žmonėms ir dievams, o tai, kas jame yra, buvo parengta ir sumanyta žmonių labui. Mat pasaulis yra tarsi bendri dievų ir žmonių namai arba jų abiejų miestas; juk jie vieninteliai pasitelkę protą gyvena laikydamiesi teisės ir įstatymų. Tuomet reikia manyti, jog Atėnai ir Sparta buvo įkurti atėniečams ir spartiečiams, o visa, kas tuose miestuose yra, sakoma, kad tai - teisėta šių tautų nuosavybė, kaip ir kiekvienas dalykas, kuris tik yra visame pasaulyje, laikomas dievų ir žmonių. Išties, dar daugiau, saulės, mėnulio ir likusių žvaigždžių skriejimas ratu, nors ir siejasi su pasaulio sąryšiais, tačiau dar ir padovanoja žmonėms vaidinimą; juk nėra jokio reginio, kuriuo būtų sunkiau atsigėrėti, jokio gražesnio ir puikesnio mąstymui ir apdairumui; mat išmatavę jų skriejimo kelią sužinojome laiko baigtinumą, įvairovę ir pokyčius. O jeigu vien tik žmonėms tai yra žinoma, reikia manyti, kad ir sutverta žmonėms. Žinoma, tačiau argi žemė, derlinga javais ir įvairių rūšių ankštiniais augalais, kuriuos beria su didžiausia gausa, ar atrodo brandinanti juos žvėrims, ar žmonėms? O ką jau besakyti apie vynuoges ir alyvuoges, kurių turtingiausias ir gausiausias derlius yra visiškai niekuo nesusijęs su žvėrimis. Mat galvijai neturi jokio supratimo nei apie sėją, nei apie priežiūrą, nei apie derliaus nuėmimą ir surinkimą tinkamu metu, nei apie kaupimą ir laikymą, rūpestis visai šiais dalykais ir jų priežiūra tenka žmogui.
____________________

                                                                         LOT2

Pats pasaulis pirmiausia yra sukurtas dėl dievų ir žmonių, ir tai, kas jame yra, skirta bei sumanyta žmonių naudai. Juk pasaulis yra tartum bendra dievų ir žmonių buveinė arba vienų ir kitų miestas; nes dievai ir žmonės vieninteliai gyvena pasitelkdami protą, teisingumą ir įstatymus. Juk kaip Atėnus ir Spartą reikia manyti buvus įkurtus dėl atėniečių ir spartiečių ir visa, kas yra tuose miestuose, pagrįstai priskiriama jų gyventojams, taip visus dalykus, kokie tik yra šiame pasaulyje, reikia laikyti esant dievų ir žmonių. Pavyzdžiui, saulės, mėnulio ir likusių dangaus šviesulių sukimaisi nors yra svarbūs visatos dėmenų tarpusavio traukai, tačiau ir žmonėms reginį teikia. Mat nėra kito tokio vaizdo, kuriuo labiau negalėtų pasisotinti mūsų akys, nei nieko gražesnio, nei labiau pranokstančio dėsningumu bei sumanymu. O taip yra dėl to, nes pažinome tų šviesulių judėjimo nulemtus metų laikus, tų laikų skirtingumą bei kaitą. Jei tai vieninteliems žmonėms yra žinoma, reikia manyti, kad tai yra sukurta dėl žmonių. Žemė turtinga javų ir įvairių ankštinių vaisių, kuriuos labai dosniai teikia, ir kaip atrodo, ar dėl žvėrių, ar dėl žmonių juos veda? Ką galėčiau pasakyti apie vynuogienojus ir alyvmedžius, kurių itin apstūs ir gausūs vaisiai visai nėra svarbūs gyvūnams? Juk naminiai gyvuliai nežino nei kaip sėti, nei kaip dirbti žemę, nei, kad laiku reikia nupjauti ir surinkti derlių, nežino, nei kur jį padėti ir kaip padėjus išsaugoti, o visomis žemės teikiamomis gėrybėmis naudojasi ir rūpinasi žmonės.

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis