"Noriu versti" 2010. DANŲ k. vertimai

EKSPERTO IŠVADOS

Iš pirmo žvilgsnio Jano Sonnergaardo novelės  „Ar yra gyvenimas po meilės?“ ištrauka gali pasirodyti labai paprasta, bet iš tikrųjų joje slypi nemažai stilistinių ir semantinių subtilybių, kurios apsunkina vertėjo darbą. Abu dalyviai, išdrįsę išmėginti savo jėgas, vietomis sugebėjo perteikti teksto stiliaus ir semantikos ypatumus, tačiau abiejuose vertimuose taip pat yra didelių supratimo klaidų ir stilistinių netikslumų.
      Pagrindinė problema yra tai, kad abu vertėjai neteisingai suprato šį sakinį: og denne kok, hun havde netop forladt mand og børn for at flytte sammen med… Sakinio pradžioje pakartojama ta pati sakinio dalis, tai − vadinamasis sakinio dalies iškėlimas, tad įvardį hun reikia suprasti kaip veiksnio denne kok pakartojimą. Tai supratus tampa aišku, kad virėja yra moteris, moters, su kuria pasakotojas eina gatve (ir kuri yra jo mylimoji), draugė. Taigi abu vertėjai šiurkščiai suklysta, manydami, kad virėjas yra vyras, o savo šeimą paliko moteris, kartu su pasakotoju einanti gatve. Dėl šios klaidos dingsta nemaža dalis teksto logikos ir numanomų sąsajų. Veikiausiai ši problema atsirado dėl to, kad abu vertėjai sakinį interpretavo taip: og denne kok havde hun netop forladt mand og børn for at flytte sammen med, o sakinio veiksnį denne kok suprato kaip papildinį su prielinksniu med. Tai rodo, kaip svarbu atkreipti dėmesį į sakinio žodžių tvarką kalbose, kurios turi nedaug linksnių.
      Taip pat galima nurodyti kitų, ne tokių didelių, supratimo klaidų. Abu vertėjai žodžių junginį lige før pirmame teksto sakinyje verčia prieš, bet šiame kontekste lige før reikia suprasti ne kaip laiko aplinkybę − šnekamoje kalboje tai reiškia beveik.
      Taigi abiejuose vertimuose yra supratimo klaidų, tačiau apskritai paėmus jų mažiau DA2 vertime. Pavyzdžiui, DA1 vertimo autorius šalutinį sakinį som ellers havde været dyr nok verčia kuri, tarp kitko, kainavo gana brangiai, o tai neatitinka žodžio ellers reikšmės: juo priešpriešinama tai, kas pasakyta anksčiau (kad vakarienė buvo nevykusi). DA2 vertimo autoriaus pavartotas jungtukas tačiau artimesnis originalui. Taip pat DA1 vertime netiksliai perteikta sakinio Skænderier, tavshed og små perfiditeter havde sat dagsordenen reikšmė: Mūsų dienos susidėjo ir vis buvo papildomos ginčais, tyla ir mažmožiais. Mat šiuo sakiniu aprašoma vakarienės atmosfera, tai nėra bendro pobūdžio frazė apie poros gyvenimą. Be to, mažmožiai vargu ar yra geriausias žodžių junginio små perfiditeter vertimas.

       Dalis šių supratimo klaidų susijusios su teksto stiliumi. Ir sakinio dalies iškėlimas, ir lige før vartojimas reikšme beveik yra aiškūs šnekamosios kalbos požymiai. Nė vienas dalyvis tinkamai neperteikia šių ir kitų šnekamosios kalbos bruožų. Ypač svarbu pabrėžti, kad tekstui būdinga parataksė, tai yra vienas po kito rikiuojami sujungiamieji sakiniai, sujungti jungtuku ir. Šį šnekamosios kalbos ypatumą DA1 vertimo autorius iš dalies perteikia šiame sakinyje: Bandai užminti man ant sąžinės? − tarė ji ir buvo bepradedanti verkti, ir aš turėjau atsiprašyti už kvailai pasakytus žodžius, ir turėjau būti pats šokiruotas bei netekęs žado arba sustabdytas vidury sakinio. Tačiau kitose teksto vietose abu vertėjai neutralizuoja šį ryškų stiliaus bruožą, pvz., versdami šį sakinį: Og det var som om al bevægelse standsede, og mit rutinesvar blev hængende i luften som en giftig sky, og hun så på mig med et blik, der ikke kunne betyde andet end at jeg lige havde jaget en daggert ind i maven på hende.
       Vis dėlto išvardytos problemos neturėtų užgožti fakto, kad abu dalyviai palyginti neblogai susidorojo su sudėtingu tekstu. Jei buvo pažadintas noras versti, tolesnis kelias − daug praktikos, kuri leistų dar geriau pajusti danų kalbos semantikos ir stiliaus ypatumus.

Stefan Anbro
VU Skandinavistikos centro lektorius
______________________________

ORIGINALAS

VERTIMAI

 DA1

      Dar prieš žiemai pavirstant į kažką, kas primintų pavasarį, aš ir Ula ėjome Niorebro gatve po ne itin pasisekusios vakarienės Frederiksbergo restorane, kuri, tarp kitko, kainavo gana brangiai. Mūsų dienos susidėjo ir vis buvo papildomos ginčais, tyla ir mažmožiais, tad aš turėjau nutuokti, kur visa tai nuves. Ypač jai pradėjus pasakoti apie kažkada pažinotą virėją, apie virėją, dėl kurio ji paliko vyrą ir vaikus, kad apsigyventų kartu su juo...
      -Man pažįstamas tipas, - nutraukiau ją, ir tik dievai žino, kodėl, - moterų tipas, kurios vis bėga nuo vieno vyro prie kito, palikdamos vien lavonus ir nelaimes po savęs...
      Tuo metu visas judėjimas tarsi sustojo, ir mano kasdienis atsakymas liko kyboti ore lyg nuodų debesis. Ji pažvelgė į mane žvilgsniu, kuris reiškė tiktai viena, kad aš jai dūriau kaip peiliu į pilvą.
      - Bandai užminti man ant sąžinės? - tarė ji ir buvo bepradedanti verkti, ir aš turėjau atsiprašyti už kvailai pasakytus žodžius, ir turėjau būti pats šokiruotas bei netekęs žado arba sustabdytas vidury sakinio. Apstulbęs turėjau paklausti, ar ji ketina pasielgti taip pat. Su manimi. Bet aš tiesiog žiūrėjau į ją suakmenėjusiu veidu, nepratardamas nė žodžio.

DA2

Jan Sonnergaard
Ar yra gyvenimas po meilės?

Tai nutiko prieš pat žiemai artinantis į kažką, kas turėjo panėšėti į pavasarį. Ėjau su Ula Niorebro gatve, po nelabai vykusios, tačiau ganėtinai brangiai atsiėjusios vakarienės viename iš Frederiksbergo restoranų. Barniai, tylėjimas ir smulkūs pykčiai buvo nusistovėję dienotvarkėje ir tebesitęsė. Turėjau seniausiai žinoti kurlink tai vedė. Ypač, kai ji ėmė pasakoti apie virėją, pažinotą nuo tada, kai ji...ir būtent dėl šito virėjo, norėdama būti su juo, paliko vyrą ir vaikus ...
       - Puikiai pažįstu tą tipą,pertraukiau aš, dievai žino kodėl,- tą tipą moterų, kurios laksto nuo vieno pas kitą, ir palieka tik lavonus ir nelaimes po savęs...
Staiga lyg viskas nustojo judėti, o mano įprastinis atsakymas pakibo ore lyg nuodingas debesis. Jos žvilgsnis bylojo, kad mano žodžiai ką tik persmeigė ją lyg durklas:
       - Bandai sužadinti mano sąžinę? ištarė, vos laikydamasi neverkusi. Turėjau pasakyti: -Atleisk, kvailai pasakiau. Turėjau būti šokiruotu ir gaudyti orą. Turėjau sustoti viduryje sakinio, ir apstulbęs paklausti, ar ji tą patį ketina padaryti. Su manimi. Tačiau tik žvelgiau į ją akmenine veido išraiška, netardamas nė žodžio.

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis