"Noriu versti" 2010. BALTARUSIŲ k. vertimai

EKSPERTĖS IŠVADOS

      Abu dalyviai teisingai suvokė originalo prasmę, pajuto ir perteikė I. Meležo prozos lyrizmą. Tačiau ne viskas taip sklandu, kaip norėtųsi, netikslumų randame tiek pirmame, tiek antrame vertime.
      Romano pavadinimą teisingiau išvertė BAL 2, - turi būti „Žmonės pelkėse“.
      Pirmasis sakinys geriau pavyko BAL1, tačiau хата reikia versti  pirkia, troba, o ne namas. BAL2 pasirinko trobą, deja, toliau jo sakinys visiškai nevykęs: romiai kaitinosi saulėje jaunutė plonakamienė kaip žagaras šermukšnėlė. Šiame kontekste netinka žodis romiai, čia derėtų tykiai.  Be to, saulėje kaitinasi tik žmonės, bet ne medžiai, jie tiesiog geria į save saulės šilumą. Dirbtinokai skamba žodis plonakamienė, nevykęs palyginimas kaip žagaras, nes žagaras sausas ir nelankstus. Geriau ir teisingiau išvertė BAL1: plona tarsi vytelė.
     Netiksliai abu vertėjai išvertė за нязграбным плотам, BAL1 – už paprastutės tvoros, BAL2 – už gremėzdiškos tvoros. Reikėtų: už nedailios tvoros.
Kritikuotinas BAL1 išverstas pirmos pastraipos paskutinis sakinys Людзi ж яе як бы не заўважалi, <...> – Žmonės abejingai praeidavo pro šalį,<...> Be to, stilistiškai netvarkinga antroji sakinio dalis. BAL2 šį sakinį išvertė tiksliau: Žmonės jos lyg ir nepastebėjo – iš pradžių dėl to, kad nematė, o paskui – kad nepastebimai priprato.
Abu vertėjai у жнiвеньскiм росквiце išvertė klaidingai rugpjūčio rytą, nors kalbama apie žydėjimą rugpjūtyje. Apskritai, antroji pastraipa sklandesnė BAL2, tik gaila, kad likę rašybos klaidų. Sakyčiau, jog ir paskutinė pastraipa BAL2 skamba šiek tiek sklandžiau.
      Netikslumų rastume ir daugiau, bet nebėra prasmės jų vardinti, nes akivaizdu, jog abu vertimai gana panašaus lygio. Kaip pirmieji bandymai vertimai tikrai neblogi, vertėjai moka baltarusių kalbą, siekia atkurti teksto stilistiką, ieško įdomesnės išraiškos.
      Abu debiutai verti paminėjimo ir paskatinimo dirbti toliau.

 Alma Lapinskienė
__________________

ORIGINALAS

VERTIMAI

BAL1

Ivan Melež
Pelkių žmonės

Visą vasarą priešais Čarnuškų namą saulės spindulių šildoma augo plona, tarsi vytelė, šernukšnėlė. Tikriausiai niekas Kurеniuose nepastebėjo, kada ir kas pasodino medelį, nepamatė ir tada, kai balandžio rytą ji apsirengė lengva, žalsvų siūruojančių lapelių suknele. Dienų dienas smalsiai, bet nedrąsiai ji žiūrėjo į gatvę, į visus, kurie praeidavo pro šalį, – kukli, nepastebima augo už paprastutės tvoros, šalia didelių medžių. Niekas nekreipė į ją dėmesio, lepino, prausė tik šiltas lietus bei mėgo šiurenti jaunoje lapijoje vėjas. Žmonės abejingai praeidavo pro šalį, iš pradžių, nes paprasčiausiai jos nepastebėjo, o paskui, nes nejučia prie jos priprato.
           Ir netikėtai – o stebuklas: rugpjūčio rytą tyli, nepastebima šermukšnėlė suliepsnojo, suspindo apsirengusi ryškiu apdaru, kekių raudoniu. Ir nė vienos grožiui neabejingos, dėl gyvenimo negandų nedegančios pagieža akys žiūrėjo nustebusios, pakerėtos: „Pažiūrėk!..“
          Kaip ta šermukšnėlė, sužydėjo šią vasarą Hana. Dar, atrodo, vakar buvo išdykėlė, paauglė, – o šiandien, tik pažiūrėk – visame savo gražume! Ir kada spėjo užaugti!
_________________
 BAL 2

Ivanas Meletas
Žmonės pelkėse

      Visą vasarą prieš Čarnuškų trobą romiai kaitinosi saulėje jaunutė plonakamienė kaip žagaras šermukšnėlė. Niekas Kuraniuose turbūt nė nepastebėjo, kada ir kas ją pasodino; nematė gerai ir tada, kai ji balandžio rytą pasipuošė lengvai perregimu, žaliu gležnų karpytų lapų drabužėliu.
Diena po dienos smalsiai ir nedrąsiai ji dirsčiojo gatvėn į visus einančius pro šalį – kuklutė, nereikli ir nepastebima už gremėzdiškos tvoros šalia didžiųjų medžių. Niekas nekreipė į ją dėmesio; prausė ją, lepino tik šilti lietūs ir mėgo ošti vėjas jos jaunoje lapijoje. Žmonės jos lyg ir nepastebėjo – iš pradžių dėl to, kad nematė, o paskui – kad nepastebimai priprato.
        Ir kas staiga atsitiko - neįtikėtina: tyli ir nežymi, rugpjūčio rytą šermukšnėlė paraudo, nutvisko skaisčiu, raiškiu puikumu, karšta raudonų kekių liepsna. Ir ne vienos akys– ne abejingos, ne atpratusios nuo grožio gyvenimo varguose – žvelgė nustebusios: „Žiūrėk tik!..“
         Kaip toji šermukšnėlė žydėjo tą vasarą Hana. Dar vakar, atrodo, buvo išdykusi paauglė, o štai jau, žiūrėkit, pati ta mergina – visu grožiu! Ir kada čia užaugo!

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis