Vertėjų olimpiada
 

2008 m. rugpjūčio 4-7 d., prieš pat Olimpines žaidynes, Šanchajuje įvyko XVIII Pasaulinis vertėjų kongresas, kurio tema - „Vertimas ir kultūrų įvairovė“. Kas trejus metus šiuos kongresus rengia Tarptautinė vertėjų federacija (FIT - Fédération Internationale des Traducteurs - International Federation of Translators), įkurta 1953 m. ir šiuo metu vienijanti 120 vertėjų asociacijų, iš viso apie 100 000 vertėjų.
Tai pirmasis FIT kongresas per 55 organizacijos gyvavimo metus, įvykęs Azijoje. Ankstesni buvo surengti Europoje, pora - Šiaurės Amerikoje, vienas - Australijoje.
Šis kongresas pasiekė rekordą – iš 74 šalių atvyko 1500 dalyvių (iš jų - 600 užsieniečių) – įvairių specializacijų vertėjai, pedagogai, lingvistai, terminologai, vertimų biurų savininkai ir vadovai, vertimo technologijų kūrėjai, organizacijų vadovai, autorių teisių specialistai, bent 30 valstybinių vertimo tarnybų (JT, UNESCO, Europos komisijos ir kt.) atstovai. Kongreso atidaryme kalbas sakė Karl-Johan Lönnroth, Europos komisijos vertimo generalinio direktorato – didžiausios pasaulyje vertimo tarnybos – vadovas, taip pat Yohannes Mengesh, Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pavaduotojas, ir kiti.

Per 3 dienas 90 seminarų perskaityta 400 pranešimų.
Literatūros vertimo sekcijoje daug dėmesio skirta vertėjų autorinėms teisėms, lyginta įvairių šalių patirtis. Autorių teisių žinovai, literatūros vertėjų paklausti, kaip siekti aukštesnių honorarų, teigė, kad geriausias būdas – įstatymiškai, kaip yra Vokietijoje. Jos autorių teisių įstatyme numatyta, kad kūrėjai turi gauti deramą atlyginimą (angemessene Vergütung), o deramo atlyginimo dydį nustato kolektyviniai sutarimai tarp vertėjų ir leidėjų organizacijų ar grupių.
Pranešimą apie dabartinę leidybos padėtį pasaulyje perskaitė Tarptautinės leidėjų asociacijos generalinis sekretorius Jens Bammel. Anot jo, pagrindinės leidybos sritys yra šios: akademinė, edukacinė ir komercinė. Kaip buvo, taip ir lieka itin populiari vaikų literatūra. Mažiau išsivysčiusiose šalyse leidėjai daugiausia gyvena iš edukacinės literatūros leidybos (beje, Lietuvoje taip pat). Apskritai pastebima tendencija, kad populiariųjų knygų tiražai mažėja, o pavadinimų daugėja.

Kitame seminare Tarptautinės vertėjų federacijos Literatūros vertimo sekcijos (FITLIT) atstovai Peter Bush (D.Britanija), Lynn Hoggard (JAV), Ellinor Kolstad (Norvegija) ir Miriam Lee (Airija) pasakojo apie literatūros vertėjų pristatymą Frankfurto knygų mugėje 2007 m.: specialiuose renginiuose garsūs rašytojai buvo pakviesti kalbėti apie vertėjų reikšmę jų kūrybos sklaidai. Visi seminaro dalyviai įsitraukė į diskusiją, kad knygų mugės – itin tinkama vieta populiarinti vertėjo profesiją, ugdyti sampratą apie vertimo kokybę.

Seminare „Verčiant Ibseną“ keturios vertėjos – Olga Drobot (rusų k.), Xia Liyang (kinų k.), Cristina Gymez Baggetun (ispanų k.) ir Barbara Haveland (anglų k.) – išdėstė joms iškilusias Ibseno dramų vertimo problemas ir palygino savo vertimus su gerokai anksčiau kitų vertėjų atliktaisiais. Pasak rusės vertėjos, lygindama prieš 100 metų Anos ir Piotro Hansenų atliktą „Lėlių namų“ vertimą su saviškių, ji, viena vertus, rado daug sutapimų, antra vertus, aiškiai pastebėjo, kaip archaiškai skamba senasis vertimas, kokia pasikeitusi per tą laiką rusų kalba.

Smagu buvo klausytis „Hario Poterio“ vertėjo į norvegų kalbą Torsteino Bugge‘s Høverstado, lyginusio daugelį šių kūrinių vertimų į kitas kalbas (jų yra 60). Didžiausias iššūkis buvęs išversti vardus, kurių per visas knygas susirenka apie 2000. Norėdamas tiksliau sužinoti kai kurių jų reikšmes, jis kreipęsis į rašytojos J.K. Rowling agentus, tačiau šie tepatardavę palikti vardus originalo forma, mat taip jiems paprasčiau visame pasaulyje parduoti įvairiausius žaidimus ir kitokią reklaminę medžiagą, susijusią su „Hariu Poteriu“. Tačiau vertėjas su tokia strategija nesutiko ir visus vardus kūrybiškai išvertė, kaip elgėsi ir daugelis vertėjų į kitas kalbas. Paklaustas vertėjas prisipažino, kad paprastai procentai nuo knygos pardavimo pelno Norvegijoje vertėjui nepriklauso, tačiau jis, be įprastinio honoraro, šiuo atveju iš leidėjo gaunąs 0,5 procento.

Kongrese pristatyta itin daug darbų, analizuojančių vertimus (ypač klasikos) iš kinų kalbos į anglų ir atvirkščiai (pvz., Biblijos vertimas į kinų kalbą; čekų, lenkų ir vengrų literatūrų vertimo į kinų kalbą apžvalga). Bet buvo ir kitokių temų, pvz.: japoniškos mangos ir amerikietiškų komiksų vertimo problemos, aliuzijų vaikų literatūroje vertimas, „Trijų paršiukų“ vertimas iš anglų į korėjiečių k., metaforų, frazeologizmų vertimas, poezijos vertimas, afrikietiškų vardų grožinėje literatūroje vertimas ir t.t. 

Tuo pačiu metu keliose auditorijose vyko seminarai ir kitų vertimo barų darbuotojams. Skaityti pranešimai apie teisinių, medicininių, techninių, ekonominių, reklamos, mokslinių, turistams skirtų tekstų vertimą, apie konferencijų vertėjų ligas, apie elektroninius žodynus, filmų subtitravimą, operos titrų vertimą ir t.t.

Kalbėta apie vertėjų įtaką savo nacionalinei kultūrai ir kalbai XXI amžiuje – apie naujų žodžių ir terminų kūrimą. Pvz., Latvijos universiteto Gretinamosios kalbotyros ir vertimo katedros vedėjas dr. habil. Andrejs Veisbergs šnekėjo apie tai, kaip kitos kalbos, ypač anglų, keičia latvių kalbą (žinoma, per vertėjus), kokiais būdais (t.y. per skolinius, kalkes, adaptacijas) atsiranda nauji žodžiai latvių kalboje.

Išsamiai kalbėta vienu iš aktualiausių klausimų: vertimo kokybę. Daugelyje šalių egzistuoja įvarios sertifikavimo programos, pvz., Prisiekusiųjų vertėjų įstatymas, vertėjai turi išlaikyti specialų valstybinį egzaminą (ar kelis), kad apskritai turėtų teisę teikti vertimo paslaugas. Kai kur vertėjus sertifikuoja vertėjų asociacijos, todėl narystė, pvz., Amerikos vertėjų asociacijoje, automatiškai liudija ir vertėjo patikimumą. Europos Sąjungoje yra sukurtas standartas EN 15038. Labai gaila, kad neveikia Lietuvos vertėjų asociacija, kuri galėtų įvesti tvarką mūsų šalyje.

Kita plačiai nagrinėta tema - vertimo studijų organizavimas, vertimo dėstymo metodika, vertimo teorija.

Atskiros sesijos buvo surengtos apie vertėjų organizacijų veiklos koordinavimą, vertimo industriją, vertimų biurų steigimą bei valdymą, pagalbines vertimo technologijas (šalia visas tas dienas vyko ir vertimo technologijų paroda).

Per uždarymą Kinijos vertėjų asociacijos prezidentas perdavė kongreso vėliavą Jiri Stejskal, vadovaujančiam Amerikos vertėjų asociacijai, kuri po trejų metų, t.y. 2011 m., surengs FIT kongresą San Franciske.

Belieka pastebėti, kad Kinijos vertėjų asociacija, šį kongresą traktavusi kaip nacionalinės reikšmės įvykį, organizavo jį puikiai.

P.S. Visų pranešimų tekstai dalyviams buvo įteikti kompaktiniame diske. Norintieji paskaityti gali kreiptis į LLVS.

Jurgita Mikutytė

2005 m. įvykusio FIT kongreso aprašymas >>

Europos literatūros vertėjų asociacijos (CEATL) asamblėja 2008 m. birželio 27-29 d. ir Tarptautinis rašytojų ir literatūros vertėjų kongresas WALTIC birželio 29 - liepos 2 d. Stokholme >>

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis