Europos literatūros vertėjų asociacijos CEATL asamblėja 2008 m. birželio 27-29 d. ir
Tarptautinis rašytojų ir literatūros vertėjų kongresas WALTIC birželio 29 - liepos 2 d. Stokholme
2008 m. birželio 27-29 d. Stokholme įvyko kasmetinė Europos literatūros vertėjų asociacijos (CEATL - Conseil Européen des Associations de Traducteurs Littéraires) generalinė asamblėja. Joje dalyvavo 26 organizacijų atstovai iš 22 šalių. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungai atstovavo jos pirmininkė Jurgita Mikutytė.
Pirmiausia visus pasveikino šįkart CEATL asamblėjai stogą suteikusios Švedijos rašytojų sąjungos pirmininkas Mats Söderlund ir Vertėjų sekcijos pirmininkas Djordje Zarkovic.
CEATL prezidentė Ros Schwartz pateikė valdybos veiklos ataskaitą. Valdybos narys olandas Martin de Haan kalbėjo apie naujai kursimą CEATL tinklalapį. Vokietis Holger Fock išdėstė ketinamo steigti Europos literatūros vertėjų fondo tikslus (vertėjų centrų rėmimas, stipendijos, premijos, seminarai vertėjams, mainai ir pan.), galimą struktūrą (steigėjus, partnerius, administraciją) ir finansavimo šaltinius. Po jo pranešimo buvo sudaryta darbo grupė šiam fondui kurti.
Kalbėta ir apie 2006 m. CEATL pradėtą Europos literatūros vertėjų honorarų ir socialinės padėties tyrimą, kuris turėtų būti pabaigtas dar 2008 m. vasarą ir tuomet pateiktas tiek įvairioms institucijoms, tiek žiniasklaidai ir pan.
Europos vertėjų centrų susivienijimo RECIT (Réseau européen des centres internationaux de traducteurs littéraires) atstovė, Belgijos prancūzakalbių literatūros vertėjų sąjungos atstovė, Senefo vertėjų centro direktorė Françoise Wuilmart referavo apie tai, kad Europos Komisijos programa "Kultūra 2007-2013" neskyrė pinigų 7 vertėjų centrams, kurie buvo pateikę paraiškas ir 5 metų veiklai prašė po maždaug 230000 eurų paramos (po maždaug 46000 eurų 1 metams). Tai ne tik kelia sunkumų išlaikyti pačius vertėjų centrus, bet ir atima stipendijas vertėjams, lėšas įvairiems projektams vykdyti. Toliau F. Wuilmart kalbėjo apie savo susitikimus su už kultūrą atsakingais ES valdininkais kovojant už vertėjų ir jų organizacijų pripažinimą. Gera žinia ta, kad 2008 m. lapkričio 6 d. Briuselyje organizuojamas vertėjų, rašytojų ir leidėjų pasitarimas.
Asamblėjoje buvo aptarta nauja ES programos „Kultūra“ (2007-2013) tvarka.
Kasmet pagal šią programą paremiama 400 knygų leidyba. Iki šiol vertimo ir leidybos išlaidų dydį paraiškose leidėjai nurodydavo patys, ateityje jie turės vadovautis Europos Komisijos kiekvienai šaliai nustatytomis normomis už puslapį - 1500 spaudos ženklų be tarpų pagal originalo knygos apimtį.
Už tokį puslapį Lietuvoje leidžiamos knygos vertimui ir leidybai nustatytas 15,73 eurų (apie 54 Lt) tarifas. Plg. vertimo tarifus į kitas kalbas: bulgarų k. - 12,60, čekų - 12,68, danų - 15,77, vokiečių - 25,14, graikų - 18,49, anglų - 24,61, ispanų - 21,28, suomių - 24,75, prancūzų - 23,85, kroatų - 15,13, vengrų - 18,18, islandų - 33,70, italų - 27,87, latvių - 17,05, norvegų - 24,04, lenkų - 16,15, portugalų -16,22, rumunų - 9,06, slovakų - 12,68, slovėnų - 15,13, serbų - 15,13, švedų - 28,94, turkų - 8,35 ir t.t. Šiuos tarifus ketinama nuolat atnaujinti. Pavyzdys: Remiant į lietuvių k. verčiamą 300 psl. (po 1500 ž. be tarpų puslapyje) apimties knygą, jai bus skiriama 4719 eurų.
Plačiau galima paskaityti čia >>
Delegatai pristatė savo organizacijų naujienas per pastaruosius metus. Santrauka būtų tokia:
Daugelyje šalių vertėjų organizacijos atlieka apklausas bei tyrimus ir aktyviai kovoja dėl geresnių vertėjų darbo sąlygų. Daug kur vyksta derybos su leidėjais dėl aukštesnių honorarų. Vis populiarėjant el. leidybai vertėjai turi siekti, kad gautų atskirą honorarą ir už šį kūrinio panaudojimo būdą. Nemažai organizacijų stengiasi atstovauti savo profesijai knygų mugėse.
Slovakijos literatūros vertėjų sąjunga kartu su Slovakijos mokslų akademijos Kalbotyros institutu rengia konferencijų ciklą „Slovakų kalba ir meninis vertimas“. Taip pat jie rengia konkursus aukštųjų mokyklų studentams, vertėjų vasaros mokyklą Budmericėje, knygų pristatymus, kuriuose dalyvauja tiek užsienio autorius, tiek jo vertėjas. Čekai, kaip ir kasmet, surengė Jiřy Levý vardo jaunųjų vertėjų konkursą, vėl įteikė Antipremiją ir t.t. Baskų krašto vertėjų ir redaktorių asociacija (EIZIE) deda daug pastangų, kad kuo daugiau pasaulinės literatūros kūrinių būtų verčiama į baskų kalbą, taip pat verčiama ir populiarinama užsienyje baskų literatūra. Suomijos vertėjų sąjunga, kaip ir Vokietijos, Austrijos bei Didžiosios Britanijos sąjungos, samdo teisininką, patariantį nariams dėl autorinių teisių ir sutarčių sąlygų. Suomiai surengė anglakalbės literatūros vertėjų seminarą Rodo rašytojų ir vertėjų centre (Graikijoje), taip pat kitus seminarus įvairiuose Suomijos miestuose. Norvegijos literatūros vertėjų sąjunga remia kolegų projektus Rusijoje, Italijoje ir Palestinoje. Danijoje vertėjų honorarai nėra aukšti, tačiau, palyginti su kaimyninėmis šalimis, didesni honorarai už knygų panaudą bibliotekose. Tiek Danijos, tiek Didžiosios Britanijos vertėjų organizacijos aktyviai siekia, kad vertėjų pavardės būtų minimos visur ir visada kalbant ar rašant apie knygą. Belgijos prancūzakalbių literatūros vertėjų sąjunga aktyviai bendradarbiauja su Europos literatūros vertimo centru CETL (Centre européen de traduction littéraire), rengia daug įvairių seminarų vertėjams. Graikijoje priimtas valstybinių pensijų menininkams įstatymas. Prancūzijos literatūros vertėjų sąjunga leidžia žurnalą „Translittérature“, Didžiojoje Britanijoje leidžiamas „In Other Words“, Baskų krašte - „Senez“, Slovėnijos vertėjų sąjunga išleido enciklopedinį žinyną apie vertimą Slovėnijoje 1550-1945 m.
Visi su didžiuliu susidomėjimu išklausė LLVS atstovės pasakojimo apie Antipremiją (lietuviškoji akcija gerokai platesnio masto nei čekiška). Ypač Antipremija susidomėjo Vengrijos atstovas ir pažadėjo pabandysiantis įgyvendinti ją savo šalyje, kur literatūros vertėjai nėra saugomi autorių teisių įstatymo ir nelaikomi menininkais. Panaši situacija ir Italijoje, kur leidėjai moka itin mažus honorarus ir vertimo teises sutartimi pasiima net dvidešimčiai metų. Asamblėjos dalyvių siūlymą kreiptis į valdžią dėl vertėjams palankesnių įstatymų italė delegatė Eva Kampmann atmetė kaip neįmanomą dalyką. Tuomet jai tiek Lietuvos, tiek Vokietijos ir Norvegijos atstovai pasiūlė daugiau eiti į viešumą, šviesti pačius vertėjus apie jų teises, sudaryti ir leidėjams siųsti savo pavyzdinę autorinę sutartį, visuomenei pristatyti, kokiomis sąlygomis dirba vertėjai, ir t.t.
Užsienio kolegoms patiko ir mūsų Literatūros redaktoriaus premijos idėja, tokią mielai įsteigtų ir Austrijos vertėjų sąjunga. Pavyzdiniu laikomas ir LLVS vertimo kritikos archyvas, tokį mielai turėtų vokiečiai. Malonus jausmas, kai atvykęs į tarptautinį vertėjų susitikimą gali ne tik pasimokyti iš kitų patirties, bet ir pats kai ko pamokyti, pažerti naujų idėjų.
Kitą CEATL asamblėją 2009 m. surengs Norvegijos literatūros vertėjų sąjunga, 2010 m. – Slovėnijos literatūros vertėjų sąjunga.
Vos pasibaigus CEATL asamblėjai prasidėjo Tarptautinis rašytojų ir literatūros vertėjų kongresas WALTIC, surengtas Švedijos rašytojų sąjungos. Į kongresą suvažiavo 600 rašytojų, vertėjų, literatūrologų ir 90 pasaulio šalių. Pagrindinės kongreso temos: kultūrų dialogas, digitalizacija, autorių teisės, neraštingumas, žodžio laisvė ir t.t. Kalbas sakė ir diskusijose dalyvavo garsus Švedijos detektyvų rašytojas Henning Mankell, Mia Couto (Mozambikas), Nawal El Saadawi (Egiptas) ir kt. Tris dienas trukusio kongreso programa buvo suskirstyta sekcijomis pagal temas, vienu metu įvairiose patalpose vyko bent 9 renginiai. Vertimo praktikai ir politikai skirtoje sekcijoje daugiausia mažų kalbų atstovai skaitė pranešimus tiek tradicinėmis, tiek neįprastomis temomis: vertimo dėstymas praktikoje, verčiantis rašytojas – rašantis vertėjas, vaikų literatūros vertimas, gėjų charakterių kūrimas prozoje ir perteikimas vertime ir t.t.
J. Mikutytės kelionę į Stokholmą parėmė Šiaurės ministrų taryba