2006 m. spalio 6-8 d. Ciuriche įvyko Europos literatūros vertėjų asociacijų tarybos (CEATL - Conseil Européen des Associations de Traducteurs Littéraires) generalinė asamblėja. LLVS šios organizacijos nare tapo 2005 m. Asamblėjoje LLVS atstovavo pirmininkė Jurgita Mikutytė.
 
Pirmoji asamblėjos diena buvo skirta įprastiniams organizaciniams klausimams.
Įdomesnė informacija:
Austrijos literatūros vertėjų asociacija sukūrė interneto svetainę www.translatorscompanion.org, kurioje yra išsami duomenų bazė trimis kalbomis (anglų, vokiečių, prancūzų) apie visas Europos literatūros vertėjų organizacijas, vertėjų centrus, premijas ir pan. Kol kas joje galima naršyti tik instaliavus savo kompiuteryje Firefox naršyklę (Windows Explorer neveikia).
 
CEATL sudarė darbo grupę išsamiai apklausai apie literatūros vertėjų honorarus Europoje atlikti.
 
Asamblėjos dalyviai apsilankė 2003 m. šveicarų įkurtame Looren vertėjų centre (www.looren.net), kuris padarė įspūdį ne tik savo modernumu, bet ir aplinkiniais peizažais.
 
Kitą CEATL generalinę asamblėją ketinama surengti 2007 m. lapkričio 12-13 d. Arlyje (Prancūzijoje).
 
Kitas dvi asamblėjos dienas CEATL valdybos siūlymu surengtas forumas, skirtas pasidalinti su kolegomis ne skundais, o pavyzdine patirtimi šiose srityse: vertėjų ugdymas ir tobulinimasis, autorinės sutartys ir honorarai, vertėjų profesijos ir organizacijų veiklos viešumas bei prezentavimas visuomenėje.
 
Čia trumpai perpasakojami keli patys „pavyzdingiausi“ pranešimai:
 
Rytų Anglijos universiteto Norviče Britų literatūrinio vertimo centras kasmet organizuoja tarptautinę vertėjų vasaros mokyklą. Pakviečiami maždaug 6 rašytojai ir apie 60 vertėjų (nebūtinai iš/į anglų k.) iš skirtingų šalių. Grupėmis aplink kiekvieną rašytoją suburti dalyviai dirba ir bendrauja savaitę – analizuoja ir lygina savo vertimus, dalijasi patirtimi.
Didžiosios Britanijos vertėjų asociacija taip pat rengia informacinius seminarus bibliotekininkams. Keletą kartų buvo surengti ir seminarai apie tai, kaip vesti seminarus vertėjams.
 
Austrijos literatūros vertėjų asociacijos pirmininkas Werneris Richteris siūlė naudotis jo pavyzdžiu, kaip priversti žiniasklaidą minėti vertėjo pavardę. 1999 m. Austrijos radijo laidoje, skirtoje T. Coraghessan Boyle‘o kūrybai, buvo skaitomos citatos iš W.Richterio vertimo, tačiau vertėjas nepaminėtas, kaip atsitikdavo dažniausiai ir kitiems. Vertėjų asociacijos remiamas W.Richteris iš pradžių kreipėsi į radiją, tačiau šiam neįžvelgus savo kaltės, - ir į teismą. 2002 m. aukščiausiosios instancijos teismas nusprendė, kad vertėjo pavardės neminėjimas pažeidė jo kaip autoriaus teises ir pripažino radiją buvus neteisų. Taip buvo sukurtas precedentas.
 
Danai pristatė savo gana seną išradimą, kurį nusižiūrėjo vertėjai ir kitose šalyse: atviruką-„dagį“, skirtą kritikams, rašiusiems recenziją apie verstą knygą, bet pamiršusiems paminėti vertėjo pavardę. Vienoje atviruko pusėje pavaizduotas dagys, o antroje – trafaretinis tekstas, kurio tuščiose vietose reikia įrašyti adresato bei siuntėjo pavardes, paskui belieka atviruką išsiųsti paštu. Literatūros vertėjai šiuo atviruku naudojasi plačiai.
Taip pat Danijos vertėjų sąjunga pasigamino marškinėlių su įvairiais užrašais.
 
Norvegai pasigyrė teigiamais neseniai surengtos vertėjų kampanijos rezultatais. Vienas iš pagrindinių kampanijos reikalavimų: „Mes norime, kad į mus žiūrėtų rimtai. Vertėjai – patyrę profesionalai, o ne vien eilutė išlaidų sąmatoje!“ Norvegijos literatūros vertėjų asociacija suderėjo su leidėjų asocacija dėl naujos norminės sutarties ir dėl geresnių sąlygų bei honorarų. Dabar atlyginimas už norminį puslapį bus 95 Lt. Taip pat sutarta, kad ateityje vertėjų honoraras augs, kai kils leidyklos darbuotojų atlyginimai. Mat per pastaruosius 15 metų vertėjų atlyginimai sumažėjo net 30 procentų, nors kitose srityse jie augo. Dar vienas laimėjimas – papildomi 2 eurai už puslapį už tai, kad vertimas pateikiamas kompiuterine rinkmena, o ne ant popieriaus. Tai pasiekti padėjo pats tikriausias streikas – vertėjai nuo 2006 m. balandžio solidariai leidėjams pateikdavo vertimus nebe elektroniniu būdu, o atspausdintus. Leidėjai ilgai neiškentė samdyti teksto rinkėjus ir nusileido. Kampanijos sėkmės paslaptis ta, kad pasirinkta ne skųstis ir verkšlenti, o surengti demonstracijas ir kitokias veikiau reklamoje naudojamas priemones, kupinas humoro. Kiek daugiau anglų kalba apie šią kampaniją čia >>.
Beje, šių metų vertėjų streikas Norvegijoje buvo ne pirmas. 1991 metais vertėjų asociacija surengė dar didesnę akciją (irgi sėkmingą), kai paragino savo narius apskritai kurį laiką neversti leidėjams ir už prarastus honorarus mokėjo kompensacijas.
 
Taip pat niekada nesiskundžia tik dar vienos šalies vertėjai – Nyderlandų. Kaip ir kai kuriose kitose nedidelėse šalyse, pvz., Austrijoje, knygų tiražai ir pelnas už juos negali būti labai dideli. Todėl Nyderlanduose knygų leidybą, tiksliau - vertėjų honorarus - remia valstybė.
  
Asamblėjoje tvyrojo puiki, geranoriška atmosfera. Daugelis, be abejonės, užsikrėtė noru pasimokyti iš kolegų ir "pasiskolinti" geras idėjas.
 
 
JM

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis