Titulinis
 
 

 
Spausdinti

Kaip perrašyti D. W. Winnicottą?

TOMAS V. KAJOKAS

Donald Woods Winnicott. Žaidimas ir realybė. Iš anglų k. vertė Milda Morkytė. V.: Vaga, 2009. 248 p.
 
 
Ką tik lietuvių kalba pasirodė viena iš psichoanalizės klasiko Donaldo W. Winnicotto knygų – „Žaidimas ir realybė“. Ligi šiol lietuviškai teišleista viena populiari tėvams skirta Winnicotto knyga „Vaikas, šeima ir išorinis pasaulis“.
Klinikinės psichoanalizės profesionalams gerai žinomos Winnicotto idėjos. Elektroninės psichoanalitinės literatūros bibliotekoje www.pep-web.org pateikiama apie devynis tūkstančius mokslinių straipsnių, kuriuose cituojamas Winnicottas. Jis itin vertinamas už aiškią ir kartu daugiaplanę kalbą. Verčiant tokį psichoanalizės meistrą būtina ne tik ryžtas ir drąsa, bet ir psichoanalizės išmanymas.
Skaitant vertimą pirmieji puslapiai suglumino kampuotu stiliumi ir Winnicottui nebūdinga bravūra1, bet raminausi mintimi, kad nepasitenkinimas kyla iš įpročio psichoanalizės tekstus skaityti anglų kalba. Netrukus neištvėriau ir ėmiausi vertimą lyginti su originalu.
Užkliuvo sakinio pradžia: „Ši medžiaga paremta vienos moteriškos lyties pacientės sesijos analize...“ Nebeaišku – vienos moteriškosios lyties pacientės ar vienos sesijos analize. Angliškas variantas skamba taip: „The material is of one session of a woman patient’s analysis...“ Anglų kalboje patient gali reikšti abi lytis, todėl paprastai pateikiamas paaiškinimas apie lytį. Iš angliško teksto aiškėja, kad medžiaga paremta ne sesijos analize, o psichoanalizės sesija. Lietuviškas vertimas galėtų būti toks: „Tai vienos sesijos medžiaga iš pacientės psichoanalizės...“
Tebūnie tai stiliaus netikslumai.
Toliau – dar gražiau... Cituoju visą paragrafą: „Ši sesija prasidėjo nuo to, kad pacientė papasakojo sapną, kurį galima būtų apibūdinti kaip depresišką. Jame buvo galima atpažinti tiek akivaizdžią, tiek užslėptą informaciją apie godžią ir dominuojančią psichoanalitikę moterį. Tai lėmė jos troškimą susigrąžinti ankstesnį psichoterapeutą, buvusį jai svarbia vyro figūra. Tai yra sapnas, o sapnai gali būti naudojami kaip medžiaga interpretacijai. Pacientė džiaugėsi, kad ji ėmė daugiau sapnuoti. Be to, ji papasakojo ir apie keletą praturtėjimų realiame pasaulyje“ (p. 52).
Ką gi norėjo pasakyti Winnicottas? Panagrinėkime sakinį po sakinio. Pradžia gana aiški – nors ir savaip perrašyta, ji atitinka turinį2. Kitu sakiniu3 autorius pabrėžia, kad sapne buvo akivaizdus perkėlimo4 fenomenas, ir jį apibūdina. „Perkėlimas“ (transference) – viena esmingiausių psichoanalizės sąvokų, išreiškianti ankstesnių patirčių nesąmoningą atsikartojimą subjektyvioje dabarties patirtyje. Lietuviškame vertime („Jame buvo galima atpažinti tiek akivaizdžią, tiek užslėptą informaciją apie godžią ir dominuojančią psichoanalitikę moterį“) ši detalė apskritai ignoruojama, matyt, nesuvokiant jos svarbos. Kartu iškreipiama ir autoriaus mintis. Nebeaišku ir tai, kodėl revealing verčiama kaip „užslėpta“. Žodynai pateikia dvi šio žodžio reikšmes – „atskleistas“ ir „apnuogintas“. Taigi analitiškai tikslus šio sakinio vertimas turėtų skambėti taip: „Jame (sapne) aptinkama tiesmuka ir apnuoginta perkėlimo medžiaga, kurioje analitikas matomas kaip godi ir dominuojanti moteris.“
Ne geriau vertėjai sekasi su tolesne fraze5, kurią ji verčia būtuoju laiku, t. y. kitaip nei originale („Tai lėmė jos troškimą susigrąžinti ankstesnį psichoterapeutą, buvusį jai svarbia vyro figūra“). Be kita ko, šiuo sakiniu Winnicottas rodo, kad sapnas liudija išlikusį santykį su ankstesniu psichoterapeutu. Minėtas sakinys verstinas taip: „Šitokiu būdu pacientė ilgisi ankstesnio psichoterapeuto, buvusio jai itin svarbia vyro figūra.“
Paskutinių šios pastraipos sakinių vertimas irgi gerokai neatitinka autoriaus minties. Rašydamas šias eilutes6, Winnicottas turi galvoje dvi skirtingas sferas: sapnus, kaip pasąmonės ir santykinio nerealumo sferą, ir kasdienio realaus gyvenimo sferą. Jis pabrėžia, kad pacientė yra patenkinta ėmusi daugiau sapnuoti (t. y. patenkinta pasikeitimais savo pasąmonės sferoje), taip pat ir jos kasdienis sąmoningai suvokiamas gyvenimas tapo turtingesnis (turiningesnis). Vertėja akivaizdžiai nesusieja šių frazių, o turiningesnis kasdienis gyvenimas virsta tiesiog karikatūra: „Pacientė džiaugėsi, kad ji ėmė daugiau sapnuoti. Be to, ji papasakojo ir apie keletą praturtėjimų realiame pasaulyje.“
Panašių ir netgi įspūdingesnių „atradimų“ galima aptikti ir kituose šio vertimo puslapiuose. Jau p. 53 galima perskaityti tokią frazę: „Tuomet ji ėmėsi pasakoti apie baisiausią jai nutikusį dalyką, kai ji paliko katę kuriam laikui ir po to keletą valandų girdėjo katės kniaukimą savo galvoje.“ Originale rašoma, kad pacientei buvo sunku ištverti keletą valandų trukusį katės kniaukimą, t. y. pacientė kalbėjo apie tikrą atsitikimą, o ne apie nežinia kaip pramanytą „kniaukimą galvoje“7!
Tame pačiame puslapyje randame: „Šios analizės medžiaga didele dalimi susijusi su negatyviąja santykių puse, kitaip sakant, laipsniško žlugimo jausmu, kurį patiria vaikas, kai tėvai jam yra nepasiekiami.“ Visgi originale8 pabrėžiama ne pati negatyvioji santykių pusė, o jos atsiradimo pobūdis (coming to), turint omenyje neišvengiamus išsiskyrimus. Kažin ar žlugimas gali būti laipsniškas? Galbūt šį sakinį derėtų versti taip: „Šios (psicho)analizės medžiaga didele dalimi susijusi su atrandama negatyviąja santykių puse, kitaip sakant, su laipsniškai atsirandančiu nesėkmės jausmu, kurį vaikas neišvengiamai patiria, kai tėvai yra nepasiekiami.“
Puslapio pabaigoje „emocionali pykčio akimirka“9 vertėjos įnoriu pavirsta keistu semantiniu dariniu – „brangia pykčio akimirka“. Dar toliau ji apibūdinama kaip pasižyminti „smurto baimės potencialu“, nors iš tikro ji būtų „visada tikėtina (potenciali) ir kupina įtūžio baimės“10.
Pacientei būdingą fantazavimą Winnicottas kildina iš antrųjų gyvenimo metų ir kiek vėliau prideda frazę: „It was in evidence at an even earlier date, and it probably started with a ‘cure’ of thumb-sucking.“ Vertime jos prasmė iškraipoma: „Tikėtina, kad šis reiškinys pasirodė kartu su kumščio čiulpimo fenomenu, kaip „išgijimo priemonė“.“ „Nykštys“ virsta „kumščiu“, o „išgijimas nuo nykščio čiulpimo“ – „gydymosi priemone“.
Aprašydamas pacientės nenorą grįžti namo, Winnicottas pabrėžia paradoksišką baimę pasveikti („At the end she was reluctant to go, not as on the previous recent occasion because of sadness at leaving the only person she can discuss things with, but chiefly on this occasion because going home she might find herself less ill – that is to say, less rigidly fixed in a defence organization“), taigi: „...eidama namo ji galėjo pasijusti mažiau ligota, tai yra ne taip kietai įsitvirtinusi gynybinėje struktūroje.“ Vertėja šį pasažą pritempia iki paprastos, bet originalui priešingos minties: „...bijojo, kad grįžusi namo ji gali vėl atkristi“ (p. 76).
Medicininiu požiūriu tekstas (p. 91, 92) taip pat klaidina vertėją. Šitaip priepuoliai, „apimantys abi kūno puses“ (pabrėžiant, kad nenustatyta aiškaus neurologinio židiniškumo), tampa atskiru reiškiniu („Priepuoliai veikė abi puses...“). Cheminio junginio bendrinis pavadinimas tapo Bromidu iš didžiosios raidės. Sumanus (intelligent) dvejų metų vaikas paraidžiui paverčiamas „intelektualiu“. Ar ne per anksti dvejų metų mažyliui?
Skaitau ir kraipau galvą, bandydamas perprasti virtinę neiginių: „Būtų neblogai nepamiršti, kad pats žaidimas yra terapija“, tačiau atsivertęs originalą randu tiesiog: „It is good to remember always that playing is itself a therapy“ – „Visada svarbu prisiminti, kad žaidimas savaime yra terapija.“
Apie interpretacijas kalbama ne mažiau painia kalba. Nenuostabu, kad žodis prapuola ir jo nepasigendama. Tad frazė „Kai pacientas paprasčiausiai neturi galimybių žaisti, nėra reikšminga ir gali sukelti sumaištį“ verstina šitaip: „Interpretacija, pateikta tuomet, kai pacientas nesugeba žaisti, yra tiesiog nenaudinga ar net gali kelti sumaištį.“11 Čia vertėja pražiūri ne tik „interpretaciją“, bet ir „gebėjimą“ (capacity) kaip savybę.
Winnicotto pasviru šriftu išskirta eilutė „Playing is essentially satisfying“ („Žaidimas neatskiriamas nuo pasitenkinimo“) tampa direktyvia eilute: „Žaidimas kelia pasitenkinimą.“
Netikslus vertimas iškraipo ir kitą teiginį12: „...individo emocinės raidos negalima apibūdinti individualiais terminais, ir kai kuriose srityse – o ši yra viena iš jų, galbūt netgi pati pagrindinė – aplinkos elgesys sąlygoja individo asmeninę raidą, ir dėl šios priežasties į ją būtina atsižvelgti.“ „In terms of the individual“ verstina kaip „atsižvelgiant į individą“, o vertimas „individualūs terminai“ yra nesąmonė, nes, matyt, nė pačiai vertėjai nebeaišku, apie kokius terminus ji kalba – laiko ar sąvokų. Lygiai taip pat neapsisunkinus išversta „behaviour of environment“ – „aplinkos elgesys“, nors behaviour turi ir kitokių reikšmių, nesipjaunančių su „aplinkos“ kaimynyste – „funkcionavimas“ ar „veikimas“. Tad ši frazė verstina taip: „...individo emocinė raida negali būti apibūdinama remiantis išimtinai individu, jei tam tikrose srityse – o ši yra viena iš jų, galbūt net pati pagrindinė – aplinkos funkcionavimas tampa individo asmeninės raidos dalimi. Todėl į aplinką būtina atsižvelgti.“
„Non-purposive state“ paties Winnicotto pavartota neatsitiktinai, nes kitur tekste „nesąmoningumas“ kaip terminas13 gan dažnas; tačiau vertėja, šią sąvoką traktuodama kaip tapačią „sąmoningumui“, sukelia painiavą tarp „sąmoningumo“ ir „tikslingumo“, negana to, alternatyvias arba kitoniškas būsenas paverčia priešingomis. Tad sakinys14 „Mes esame pastatomi prieš poreikį diferencijuoti tarp sąmoningos veiklos ir jai priešingos nesąmoningos būties“ (p. 101) verstinas taip: „Mes esame sustabdomi poreikio diferencijuoti tikslinės veiklos ir betikslio buvimo alternatyvas.“
Minėdamas pereinamuosius objektus autorius neabejotinai turi galvoje teisę disponuoti („terms of disposal“) , t. y. galią ir teisę turėti tam tikrą daiktą, tačiau vertėja kažkodėl tai palaikė „apsivalymo terminais“ (p. 157).
Netgi toks nekaltas žodžių junginys kaip „a high chair“, reiškiantis ne ką kitą, kaip vaikišką kėdutę, tinkamą mažam vaikui prie aukšto stalo pasodinti, paverstas „sėdint ištiesus nugaras kėdėje“ (p. 108).
G. M. Hopkinso eilėraščio eilutės, kalbančios apie būtį: „Can something, hope, wish day come, not choose not to be“, išverstos: „Galiu kažką, tikėti, laukti ateinančios dienos, rinktis nebūtį“ (p. 111). Ar visgi „nesirinkti nebūties“?
Terapiniai patarimai15 perrašomi savo nuožiūra: „Pagal nepasitenkinimo lygį galim spręsti, kiek giliai jis yra užslėptas ten, kur negali būti praturtintas per gyvenimišką patirtį“ (p. 121). Šitaip vežimas statomas prieš arklį, nes turėtų būti verčiama maždaug taip: „Nepasitenkinimas gyvenimu turi būti matuojamas jo įslaptinimo aplinkybėmis, menka gyvenimiškos patirties įtaka jo kokybei.“
Vertėjai reikėtų papriekaištauti, kad kantiškasis „daiktas savyje“ (a thing in itself) nuvertinamas iki tiesiog „svarbaus daikto“ (p. 50).
Nors originale daug rašoma apie emocijų atspindėjimo svarbą, t. y. apie sugebėjimą tinkamai atsiliepti, lietuviškame vertime tai nebeatpažįstama. „This if reflected back, but only if reflected back, becomes part of the organized individual personality“ verčiama: „...jeigu yra vėliau apmąstomas, – tačiau tik tuomet, jei yra apmąstomas, – tampa sistemine individo dalimi.“ Ką gi, „atspindėjimas“ keičiamas „apmąstymu“, „asmenybė“ – „individu“, o kartu iš vaiko raidos prapuola ir atspindintysis.
Įsigilinęs į vertimą, supratau, kad neįmanoma kovoti su klaidomis, pasitaikančiomis beveik kiekviename puslapyje. Ne knyga, o vargų vargas... Pabandysiu apibendrinti dar kelias psichoanalitiniu požiūriu svarbias klaidas.
Vos kelios sąvokos išverstos patenkinamai. Vienos iš jų – „pereinamasis objektas“ (transitional object) ir „pereinamasis reiškinys“ (transitional phenomena). „Neigimo“ (denial) prasmė irgi išsaugota, tačiau „gynybos mechanizmas“ redukuojamas iki veiksmažodžio.
Psichoanalitinis terminas defence verčiamas kaip „apsauga“ (p. 70), nors bet kuris psichologas pasakytų, kad omenyje turima „gynyba“.
Winnicotto originalus terminas false self išverčiamas kaip „apgaulinga asmenybė“. Pažodžiui lyg ir teisinga, tačiau neatitinka susiklosčiusios praktikos: self verstina kaip „savastis“ (H. Kohuto self psychology verčiama kaip „savasties psichologija“). Apgaulė paprastai siejama su sąmoningu ketinimu, tad netinka nesąmoningam savasties aspektui apibūdinti. Tad false self verstinas kaip „netikroji savastis“.
„Protas“ (mind) (p. 72) tampa „mąstymu“, o Winnicotto raidos psichologijoje svarbi sąvoka „gebėjimas“ (capacity) vertėjos įnoriu tampa tiesiog „galimybe“ (p. 89).
„Išstūmimas“ (repression) – viena iš pagrindinių psichoanalizės sąvokų ir vienas plačiausiai žinomų gynybos mechanizmų – verčiamas kaip pakliūva: tai „užgniaužimu“ (p. 29), tai „slopinimu“ (p. 60 net kelis kartus), tai „represija“ (p. 133).
„Terapinis“ (therapeutic) visoje knygoje atkakliai verčiama kaip „terapeutinis“, nors toks žodis neatitinka tradicijos.
„Perkėlimas“ (transference) – bene labiausiai nukentėjusi psichoanalizės sąvoka: kai kur jos visai nelieka (p. 52, 127), kitur ji pateikiama kaip „transferencija“.
P. 225 minimas lėtas „raidos, atsirandančios perkėlime, pobūdis“(„the nature of an evolution in the transference“), o vertime atsiranda psichoanalizei iki šiol nežinoma „transferencijos pobūdžio raida“.
Winnicotto požiūris į savo patirtį: „Nors tai kyla iš mano, kaip psichoanalitiko, patirties, nepasakyčiau, kad tai galėjo kilti iš mano patirties prieš du dešimtmečius, nes tuomet neturėjau technikos, kuri būtų padariusi įmanomus perkėlimo poslinkius. Tai ir noriu aprašyti“ („Although it comes out of my psychoanalytical experience I would not say that it could have come out of my psychoanalytical experience of two decades ago, because I would not then have had the technique to make possible the transference movements that I wish to describe“) vertėjos perrašomas savaip: „...tuomet dar nebuvau išradęs judesių transferencijos technikos, kurią tuojau pat čia ir aprašysiu“ (p. 149). Kažin ar tokia technika žinoma kam nors, be pačios vertėjos? Tame pačiame paragrafe „the natural evolution of transference“ („natūrali perkėlimo evoliucija“) išversta kaip „natūralus perkėlimo plėtros procesas“.
Ne mažiau pritrenkiančios ir kitos su perkėlimo fenomenu susijusios vertimo vietos. Regis, visai paprastas sakinys („My patients (especially when regressive and dependent in the transference or transference dreams) have taught me how to find an answer to the question: where is play?“) turėtų būti verčiamas taip: „Mano pacientai (ypač tada, kai regresuoja ir tampa priklausomi perkėlime ar perkėlimo sapnuose) išmokė mane, kaip rasti atsakymą į klausimą: kur vyksta žaidimas?“ Tačiau vertėjos valia dalis teksto virsta visiems, net ir analitikams, nesuprantama abrakadabra: „...(ypač tuomet, kai yra paskendę regresiniuose atsiminimuose ir yra priklausomi nuo transferencijos ar svajonių apie transferenciją)...“ (p. 164)
Užtat tame pačiame perkėlimo fenomeną pradanginusiame sakinyje (p. 127) nepasivarginus palikta „mutacinė interpretacija“ (mutative interpretation), nors ją derėtų versti „pasikeitimą skatinančia / keičiančia interpretacija“, kuri vertime kiek vėliau mutuoja į „revoliucinę interpretaciją“ (p. 133).
Vertėja neskiria defect nuo distortion ir abu verčia „sutrikimu“, nors pirmasis atspindi stokos koncepciją, antrasis – funkcinį sutrikimą. Pristinga kompetencijos tinkamai išversti besikartojančią daugiaprasmę sąvoką mental. Knygoje ji verčiama kaip „psichinis“, nors tokiu atveju geriau tiktų „psichikos“. „The beginnings of mental activity“ reiškia ne „psichinės veiklos užuomazgas“ (nes tai įgaunama dar įsčiose), o „pirmuosius protinės veiklos žingsnius“ (p. 37). Mental image virsta „mentaliniu paveikslu“ (p. 44). Kitame puslapyje beveik sėkmingai išvertusi mental hospital – „psichiatrinė ligoninė“ (geriau būtų „psichiatrijos ligoninė“), už kelių eilučių vėl grįžta prie „psichinio sutrikimo“, nors autorius rašo mental defect („protinis atsilikimas“). Šitaip mental confusion virsta „mentaline sumaištimi“ (p. 9) ir kartojasi tekste kaip „mentalinis (funkcionavimas)“ etc. LKŽ mentalinį kildina iš mentalo, turinčio dvi reikšmės – užmieštas salyklas ir jovalas. Gal tikrai salyklas bus davęs galvon, kad vertime toks jovalas?
Sąvoka „vara“ irgi nukentėjo. Ten, kur vertimas neturėtų kelti jokios abejonės, ji verčiama kaip „potraukis“ (p. 124), kitur (p. 126) arčiau tiesos – „varomoji jėga“, tačiau nuo p. 138 (p. 140, 143, 159, 179, 196, 243) ji tampa „impulsu“. Tokio nenuoseklumo priežastis gan paprasta: p. 126 greta neteisingai išversto termino „vara“ paminėtas ir „impulsas“ (impulse and drive). Bent kiek akylesniam vertėjui būtų kilęs įtarimas, kad Winnicottas netapatina šių sąvokų. Kebliau su „varos“ analogais: instinctual kai kur tekste geriau atspindėtų sąvoka „vara“ nei tiesioginis vertimas „instinktyvus“.
„Pasipriešinimas“ (resistance) teisingai verčiamas iki p. 179, kur jis tampa „nepritarimu“.
Social unit atkakliai verčiama kaip „socialinis vienetas“, nors kur kas aiškiau – „socialinė grupė“.
Atskirai dėmesys atkreiptinas į skyrių ir skyrelių antraštes. Antro skyriaus antraštė „Dreaming, Fantasying, and Living: A Case-history describing a Primary Dissociation“ išversta kaip „Sapnai, fantazijos ir gyvenimas“, nors akivaizdu, kad pavadinime pabrėžiamas procesas, t. y. sapnavimas ir fantazavimas. Nuo pat pavadinimo nestebina ketvirto skyriaus vertimo laisvumas: „savastis“ (self) šįsyk tampa ne „asmenybe“ (kaip ankstesniuose puslapiuose), o „savitumu“. „The male and female elements contrasted“ reiškia „sugretinamus, lyginamus moteriškus ir vyriškus buožus“, tačiau vertime tai tampa „Vyriškojo ir moteriškojo elementų supriešinimu“. „Vaiko raidoje motinai ir šeimai tenkantis atspindėjimo vaidmuo“ („Mirror-role of Mother and Family in Child Development“) verčiamas ir gremėzdiškai, ir netiksliai – „Motinos ir šeimos mėgdžiojimo vaidmuo vaiko formavimosi procese“. „Sesijos pavyzdys“ („Example of the session“) virsta „pavyzdine sesija“ (p. 104), nors toks lietuviškas vertalas anglų kalba turėtų skambėti exemplary / model / representative session.
Be to, galiu kirsti lažybų, kad jokioje bibliotekoje nerasite „Tarptautinio psichoanalizės žurnalo“ (nes akademinėje spaudoje paprastai neverčiami mokslinių žurnalų ar knygų pavadinimai) arba „Hoghart Press ir Psichoanalizės instituto“ išleistos knygos „Šeimos padėtis: psichoanalitinis simpoziumas“ (1967). Tačiau šiame vertime laužomos įprastos taisyklės.
P. 147 rasime beveik kalambūrą: „Tiek mergaičių, tiek berniukų vogimas priklauso vyriškajam elementui...“ Nesibaiminkime, tai nėra vyriško gaivalo demaskavimas. Winnicottas norėjo pasakyti, kad „vogti yra vyriškas bruožas, nesvarbu, kas vagia – mergaitės ar berniukai“.
O štai p. 223 galime perskaityti: „Suaugusieji vis dar bando atsipirkti už Karaliaus Trubio fazę bandydami suteikti savo kūdikiams teisę atrasti savo pačių asmeninę moralę – tai mes galime aiškiai matyti stebėdami, kaip tėvai reaguoja į indoktrinaciją ir kaip neretai tai gali pereiti į kraštutinumus, kai kūdikiams leidžiama absoliučiai viskas.“
Vargšas seras Fredericas Truby Kingas16, vertėjos išnašoje įvardijamas kaip „Naujosios Zelandijos sveikatos reformos sumanytojas“. Tiesą sakant, Kingas buvo atkaklus individualistas, niekada nepriklausęs valdžiai, tačiau jis daug nuveikė humanizuodamas prieglaudas ir šviesdamas motinas. Pasaulyje jis išgarsėjo XX a. pradžioje kaip vaikų maitinimo ir auklėjimo ekspertas. Kingas ragino maitinti krūtimi, tačiau tuo pat metu buvo gan griežtos disciplinos šalininkas: maitinti esą būtina tik tam tikromis valandomis ir niekada – naktį; be to, kūdikių negalima myluoti, žaisti su jais ar kitaip rodyti švelnumą. Ar seras Kingas galėjo nutuokti kada nors tapsiąs konkurentu karaliui Edipui? Kurgi dėti tą nenuspėjamo Karaliaus Trubio fazę? Winnicottas rašo apie tokio griežto auklėjimo pasekmes, tiksliau – apie disciplinai priešingą atoveiksmį. Deramai išversta, ši mintis17 skambėtų maždaug taip: „Suaugusieji savo elgesiu vis dar mėgina atitaisyti Truby Kingo laikotarpio pasekmes, bandydami suteikti savo kūdikiams teisę atrasti asmeninę moralę; tai matome atoveiksmyje į indoktrinaciją, pasireiškiančiame visišku kraštutinumu, kai kūdikiams leidžiama viskas.“
Skaitydamas knygą negalėjau atsikratyti įkyrios minties, kad vertėja tik „paskolino“ savo vardą elektroniniam vertimui. Tokį spėjimą patvirtintų ir jau minėta Karaliaus Trubio istorija. Išnašose pateikta, kad Karalius Trubis susijęs su Naująja Zelandija; tai liudytų, kad vertėja turėjo matyti jo tikrąją pavardę.
Vertimas persmelktas angliškos sintaksės. Atkakliai verčiamas kiekvienas I (aš), nors lietuvių kalboje tai nebūtina. Psichoterapijos besimokantiems studentams šio lietuviško leidimo siūlyčiau visai neskaityti, nes knyga neatitinka akademinio turinio knygoms keliamų reikalavimų. Winnicotto idėjos tiesiog perrašytos. Dabartiniu pavidalu tai viso labo prastas skaitalas. Knyga neabejotinai pretenduoja į vieną iš blogiausių 2009 metų vertimų.

____________________________________
1 Pavyzdžiui, knygos pradžioje akį rėžia toks sakinys: „Dėkingumą savo pacientams jau išreiškiau, dedikuodamas jiems šią knygą.“ Suprask: dar vienos padėkos pacientai negaus, esą tai jau atlikta dedikacijoje. Semantiškai tikslus vertimas skambėtų taip: „Dėkingumą savo pacientams išreiškiau dedikacijoje.“ Į ankstesnį puslapį nepatingėjęs grįžti skaitytojas ras autoriui būdingą posakį: „Mano pacientams, kurie man mokėjo už tai, kad mane mokytų.“
2 This particular session started with a dream which could be described as depressive.
3 It contained straightforward and revealing transference material with the analyst as an avaricious dominating woman.
4 „Perkėlimą“ (transference) reikėtų laikyti nusistovėjusiu lietuvišku psichoanalizės terminu. Tik pirmoje lietuviškai išleistoje psichoanalitinei psichoterapijai skirtoje V. Tähkä knygoje vertėjai pasiūlė vartoti transferencijos terminą. Vėlesniuose lietuvių kalba išleistuose psichoanalizės žodynuose ir vadovėliuose vartojama vienintelė lietuviška perkėlimo sąvoka. Šioje knygoje vertėja vėl be reikalo siūlo transferencijos sąvoką.
5 This leaves way for her hankering after a former analyst who is very much a male figure for her.
6 The patient was pleased that she was dreaming more. Along with this she was able to describe certain enrichments in her actual living in the world.
7 From this she went on to talk about her most awful experience in which she left a cat for a little while and she heard afterwards that the cat had been crying for several hours.
8 Much of the material in this analysis has to do with coming to the negative side of relationships; that is to say, with the gradual failure that has to be experienced by the child when the parents are not available.
9 A precious moment of anger.
10 Always potential and carrying fear of violence.
11 Interpretation when the patient has no capacity to play is simply not useful, or causes confusion.
12 ...a description of the emotional development of the individual cannot be made entirely in terms of the individual, but that in certain areas, and this is one of them, perhaps the main one, the behaviour of the environment is part of the individual’s own personal development and must therefore be included.
13 Visoje knygoje nemažai nuorodų į unconscious, o purposive paminėta vos keliose vietose ir akivaizdžiai siejama su tikslingumu.
14 We are brought up against a need for a differentiation between purposive activity and the alternative of non-purposive being.
15 Its unsatisfactoriness must be measured in terms of its being hidden, its lack of enrichment through living experience.
16 Barbara Brookes, „King, Frederic Truby 1858–1938“, Dictionary of New Zealand Biography, updated 22 June 2007. URL: http://www.dnzb.govt.nz/
17 The phase of Truby King is still in process of being lived down by adults trying to give their babies the right to discover a personal morality, and we can see this in a reaction to indoctrination that goes to the extreme of extreme permissiveness.


Rašyti komentarą



 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
Šv. Ignoto g. 5-264, Vilnius 01120
Tel. 8-698 18116
El. p. literaturosvertejai@gmail.com

APKLAUSA
Kuriuo paros metu Jums geriausiai sekasi versti?
  
  Nariams
 
 
 
  Priminti slaptažodį
© Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2017. Visos teisės saugomos.