Haris Poteris ir vertimo keblumai
 
Marija Ger
 
J. K. Rowling. Haris Poteris ir Netikras Princas. Iš anglų k. vertė Zita Marienė. V.: Alma littera, 2006. 512 p.
 
Publikuota: Šiaurės Atėnai 2007-08-25
 
Dažnam atrodo, kad apie J. K. Rowling „Hario Poterio“ serijos knygas nėra ką ilgai šnekėti. Skaičiusiųjų kurią nors vieną ciklo knygą arba visai jų neėmusių į rankas nuomonės varijuoja nuo „šiaip vaikiška knyga“ iki „gausios reklamos išpopuliarintas šlamštas“. Tačiau visame pasaulyje knygos apie Harį Poterį jau dešimt metų užima vietą tarp populiariausių, gausybėje interneto svetainių diskutuojama, narpliojamas ir pats siužetas, ir su siužetu net nesusijusios J. K. Rowling sukurto pasaulio detalės. O Lietuvoje knyga tvirtai išlaiko „vidutiniškos kokybės vaikų literatūros“ poziciją. Žinoma, iš dalies toks požiūris aiškintinas tradiciškai nedideliu skaitytojų aktyvumu ir nedovanotinai arogantišku požiūriu į pačią vaikų literatūrą.
Įdomumo dėlei perskaitytas lietuviškas „Hario Poterio“ vertimas, deja, padarė visiškai kitokį įspūdį nei originalas ar vertimai į kitas kalbas. Čia ketinu apžvelgti tik vieną ciklo knygą, nors kritika iš dalies taikytina ir kitoms dalims. Pradėsiu nuo pavadinimo – „Haris Poteris ir Netikras Princas“ („Harry Potter and the Half-Blood Prince“). Žodis half-blood reiškia „negrynakraujis“, tiksliau, „puskraujis“ („kilęs iš mišrios šeimos“). Tai yra tikrų tikriausias lietuviškas žodis (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“), tiksliai perteikiantis pavadinimo prasmę, tačiau dėl neaiškių priežasčių jis buvo pakeistas į netikslų ir netinkantį pagal reikšmę „netikrą“. Pačiame tekste kitose vietose half-blood verčiamas kaip „maišytas“. Tai nėra nereikšmingas netikslumas – toks žodis gadina pasakojimo plėtotei svarbią mįslę.
Tekste skaitytojų (ypač susipažinusių su originalu) dėmesį visų pirma patraukia vardai ir pavadinimai, pakeisti į lietuviškus. Taip, J. K. Rowling tekstuose pagal klasikinius literatūrinės pasakos kanonus dalis vardų bei pavadinimų yra reikšmingi, apibūdinantys veikėjo pagrindinį bruožą; dažnai toks vardas turi keletą reikšmių. Tačiau perteikdama vardus vertėja daro įvairiausių klaidų:
1) Verčia vardus supaprastintai, pagal vieną iš reikšmių, neatsižvelgdama į potekstę. Pvz., pavardė Slughorn yra išversta kaip Trimitas, tačiau kitoje vietoje darinys iš šios pavardės Slug club – Šliužų klubas, o kitas darinys sluggish memory – „nepatikima atmintis“. Vienašakniai pavadinimai Hogwarts, Hogsmead ir Hog’s Head išversti atitinkamai Hogvartsas, Kiauliasodis ir Šerno galva.
2) Verčia vardus, kurių reikšmė niekaip neatspindi veikėjo būdo. Tai dažniausiai tradicinės angliškos pavardės, kaip ir bet kokios kitos kalbos pavardės, kilusios iš bendrinių daiktavardžių. Pvz., Wood išverstas kaip Medis ar Brown išversta kaip Rudė. Nicolas Flamelis išverstas kaip Ugninis, nors tai yra realios istorinės asmenybės pavardė.
3) Svarbiausia, mano nuomone, klaida – vertėja kartais neverčia pavardžių, o pati vietoj jų sugalvoja veikėjams pravardes. Viename interviu vertėja teigė sąmoningai parinkusi jas pagal veikėjo charakterį, poelgius, kad vaikai geriau suprastų. Tačiau originalo tekste tokių pravardžių nėra, ir vertėjos poelgis yra tolygus autorės teksto iškraipymui. Pvz., Granger pakeista į Įkyrėlę, Malfoy – į Smirdžių (beje, jeigu kalbėsime apie pagal charakterį ar poelgius parinktus vardus, niekur tekste neminima, kad šis veikėjas smirdėtų).
4) Transkribuojant vardus, nesilaikoma bendrų taisyklių: tas pats skiemuo, pvz., pavardėje Dumbledor transkribuojamas kaip Dumbldoras, o Umbridge – Ambridž.
5) Apskritai visame tekste dalis vardų ir pavadinimų yra lietuviški, dalis – angliški, tai apsunkina skaitymą, ypač turint omeny, kad knyga yra skirta mokyklinio amžiaus vaikams.
Turėčiau atkreipti dėmesį į netinkamą redaktorių ir korektorių darbą – skirtingose serijos knygose ir net skirtingose tos pačios knygos vietose pavartoti skirtingi tos pačios pavardės vertimai, pvz., Geranorė iš penktosios serijos knygos šeštojoje, čia nagrinėjamoje, knygoje tampa neišversta Lavgud.
Dabar – apie vertimo klaidas tekste. Pateiksiu pavyzdžių iš antrojo skyriaus. Pirmosios pastraipos sakiniuose pavartotas skirtingas veiksmažodžių laikas, nors aprašoma ta pati statiška scena. Žodis „Auroras“ – kaip ir aibė kitų rašytojos sugalvotų bendrinių daiktavardžių (Žiobarai, Psichai) kažkodėl rašomas didžiąja raide: pasireiškia anglų kalbos įtaka. „Bellatrix lowered her hood“ išversta „Belatriks pasidėjo apsiaustą “, o reiktų: „nusivožė gobtuvą“. Toliau užkliūva sakinys: „Sneipas pripylė taures raudono kaip kraujas vyno ir padavė seserims. Narcisa murmtelėjo ačiū, bet Belatriks tylėjo, tik varstė brolį baisiu žvilgsniu“ („Snape poured out three glasses of bloodred wine and handed two of them to the sisters. Narcissa murmured a word of thanks, whilst Bellatrix said nothing, but continued to glower at Snape“). Vertime yra šiurkšti klaida. Moterys originale vadinamos seserimis tik viena kitos atžvilgiu, bet vyras nėra jų brolis. Beje, visų jų genealogijai knygoje yra skirta pakankamai dėmesio.
„Gyvendamas iš Dumbldoro kišenės...“ – priekaištaujama veikėjui, nors angliškame variante yra „... you’ve lived in Dumbledore’s pocket“. „In pocket“ reiškia ne tik materialią priklausomybę, bet ir nematerialiąją, kuri kontekste yra kur kas reikšmingesnė; sakyčiau, „gyvendamas Dumbldoro užantyje“. „... allowing Dumbledore to think...“ – teisinasi veikėjas, „leidau Dumbldorui manyti...“, tačiau vertime tematome „Dumbldoras pamanė“; taip pat „neturiu teisės sakyti“ būtų per menkas pasiteisinimas ten, kur verstina pažodžiui „negaliu pasakyti“ („I cannot speak the name of the place“), cannot šiame kontekste reiškia ne draudimą, o būtent fizinę kliūtį. Dar vienas pavyzdys: „Kodėl vėliau palikai gyvą?“ – „Why did you keep him alive?“ nedviprasmiškai verstinas „Kodėl iš viso palikai gyvą?“, kalbama apie faktą iš esmės, o ne apie „anksčiau“ ar „vėliau“. Atrodytų, tai tėra smulkmenos, tačiau dėl tokių smulkmenų nuoseklus dialogas praranda logiką, virsta sunkiau skaitomu faktų kratiniu.
Neatsakingai verčiami skyrių pavadinimai: kai kurie – netiksliai, kai kurių vertimas neatspindi autorės užuominų. Pvz., trečiojo skyriaus pavadinimas „Will and Won’t“ išverstas „Noriu ir nenoriu“. Atsižvelgta tik į pusę reikšmės, won’t čia tikrai verstinas kaip „nenoriu“, bet will yra užuomina apie skyriuje aptariamą testamentą, paskutinę valią, norą. Subtiliau būtų išversti šį pavadinimą „Noras ir nenoras“. 57-ajame puslapyje praleista ištisa originalo pastraipa. „A tall black boy“ verčiamas kaip „...aukštas juodbruvis vaikinas“, nors reiktų: „aukštas juodaodis vaikinas“. Terminas „Horukrusas“ (Horcrux) nei išverstas, nei taisyklingai transkribuotas. Terminas „Gynėjas“ virsta „Globėju“, paskui vėl atvirsta į „Gynėją“.
Yra korektūros klaidų, pvz., po XXVIII skyriaus eina XIX, paskui – XXX.
Apskritai turiu pažymėti, kad vertimo stilius ir kalba ganėtinai gero lygio, Zita Marienė profesionaliai susitvarko su daugeliu tradicinių vertimo sunkumų. Tačiau drauge dėl vertėjos ir knygos rengėjų neatidumo prasprūsta nemažai klaidų.
Pažįstu nemažai šeimų, kuriose perskaitę knygas apie Harį Poterį – intriguojančias, lengvai skaitomas – vaikai pradėjo savo noru domėtis ir kita grožine literatūra, išlavino skaitymo įgūdžius. Taigi turėtume skirti ypatingą dėmesį tokiems vaikų literatūros kūriniams, kad ateityje būtų kam deramai įvertinti daug rimtesnius vertimus.

Nariams

Naujienlaiškis