Tapti vertėju paskatino „Sidharta“


Audrius Musteikis
audriusm@lzinios.lt


Hermanno Hesse’s mūsų skaitytojui niekada negana. Reikia nuolat. Rengiami vis nauji romanų “Narcizas ir Auksaburnis”, “Stepių vilkas”, “Stiklo karoliukų žaidimas”, “Sidharta” leidimai.
Su šiuo vokiečių rašytoju susijusi Zigmanto Ardicko vertėjo karjeros pradžia. “Sidharta” ir “Demianas” – pirmi jo vertimai. 1990 metais lietuviškai išleistas “Demianas” (knyga, po Pirmojo pasaulinio karo vadinta vokiečių jaunimo Biblija), netrukus vėl pasirodys nauju pavidalu. Kalbamės su Zigmantu Ardicku, vertėju rekordininku – verčiančiu iš aštuonių kalbų.

Neišleisti vertimai

– Pirmąkart „Demianą“ leido „Taura“. Priminkite, kokia tai buvo įmonė, kaip atrado H. Hesse.
– Nežinau, ar ji atrado, veikiau pasinaudojo mano jau išverstu darbu ir sykiu man padėjo prasimušti į vertėjų sluoksnį. „Demianas“ – pirmoji išleista mano vertimų knyga. O “Taura“ buvo pilietinė akcija, draugija, sukurta dar tarybiniais metais entuziastų, norėjusių prisidėti prie visokeriopos Lietuvos kultūros plėtros, taip pat prie leidybos. Ilgainiui, regis, liko tik leidyba, o galiausiai ir ji nunyko.


– Ar ne jie planavo leisti šventojo Bonaventūro "Pranciškaus Asyžiečio gyvenimą"? Šis Jūsų vertimas taip ir liko neišleistas.
– Taip, planavo ne tik šią, bet ir visus su Pranciškumi Asyžiečiu susijusius kūrinius. Jų vertimą aš ir organizavau – vieną pats išverčiau, o kitus išdalijau draugams, paskui surinkau darbus ir sumokėjau Kretingos pranciškonų skirtais pinigais, taigi nudirbau leidėjo darbą, už kurį gavau tik simbolišką piniginį atlygį, o moralinio neturėjau beveik jokio, nes viskam išleisti būtų reikėję gal kokio dešimtmečio, o „Taura“ užsidarė greičiau. Būta ir kitų, man iki šiol nežinomų aplinkybių, dėl ko nesutarė „Tauros“ leidėjai ir pranciškonai.


– Tai ne vienintelis neišleistas jūsų vertimas.
– Yra ir kitų, kurių iki šiol nepavyksta išleisti. Skaudžiausia dėl Ralpho Waldo Emersono esė rinkinio – man šis autorius labai artimas. Taip pat nesmagu dėl neišleistų Giacomo Leopardi „Minčių“, poros tomų „Kalbėti su Dievu“, informacinio leidinio apie Opus Dei... Ir nežinia, ar šie vertimai kada nors įgis knygos pavidalą. O norėtųsi.
Knygų ištraukos - žmonai


– Laikote save H. Hesse‘s gerbėju? Lietuvoje jų netrūksta. Kaip manote, kodėl?
– Kadaise laikiau, o dabar turbūt jau praeitas etapas. Šiaip juk populiariausias vokiečių rašytojas pasaulyje, argi to maža?


– Vertėte ir „Sidhartą“. Ką Jums davė šis kūrinys, šis autorius?
– Jis mane ir paskatino imtis literatūrinio vertimo – tai pirmoji mano išversta grožinės literatūros knyga. Paskatino „Sidharta“ ir mano dabar jau velionė žmona Violeta, tada dar tik būsimoji. Juk reikėjo kažkaip prisigretinti, tai aš prie jos priėjau su H. Hesse. Paversdavau, o paskui kalbėdavomės, H. Hesse‘s tekstas ir mano kaip mėgėjo jo vertimėlis būdavo pokalbio atspirties taškas.


– Koks pojūtis versti H. Hesse? Kokie keblumai?
– Mane užbūrė pirmieji „Sidhartos“ puslapiai: ir poezija, ir rytietiška tematika – ai, sakau, knyga nedidelė, imsiu ir išversiu. (Iki tol tik įvairių autorių - H. Hesse‘s vis dėlto daugiausia - ištraukas savo mielajai versdavau.) Per pietų pertraukas ir po darbo eidavau į biblioteką ir versdavau. O kitos H. Hesse‘s knygos visai kitokios, tarsi ne to paties žmogaus būtų rašyta. Štai „Demianas“ patraukė psichologinėmis įžvalgomis, sąšaukomis su Carlo Gustavo Jungo darbais. Versti H. Hesse nelengva, kartais ir naujų ar primirštų žodžių prireikia norint perteikti gilią mintį.


– Verčiate net iš aštuonių kalbų. Kaip ir kada jų tiek išmokote? Kuri dominuoja?
– Daugiausia būdamas 19-25 metų, skaitydamas tai, kas man labai įdomu, o kartais net draudžiama tarybiniam žmogui. Buvau labai godus knygų įvairiomis kalbomis skaitytojas, tai gal ir logiška, kad tapau jų perteikėju į lietuvių kalbą. Dominuoja ta, kuri tuo metu man svarbiausia, šiuo metu – portugalų. Ją išmokau 49-erių, skaitydamas portugališkai Bibliją. Pažįstami siužetai, greitai ėmiau susigaudyti, kas ką reiškia ir į ispanų panašu (dar visai neseniai ši kalba buvo svarbiausia). O daugiausia vis tiek tenka versti iš anglų, turbūt todėl, kad ją moka daugelis leidėjų, tai ir parenka angliškas knygas.


– Kaip jūs atsirenkate, ką versti? Jūsų darbai kryptingi – dvasinė literatūra. Kaip iki jos priėjote?
– Kai broviausi į vertėjų luomą, verčiau tai, kas man esmingiausia, prasmingiausia gyvenime, dabar – dažniausiai tai, ką duoda leidėjai, bet gal jie irgi maždaug mato mano sritis, tai tokias ir pasiūlo. O man gal visai patiktų versti kokį lengvą romaną, kaip kad neseniai teko Paulo Coelho kūrinys, nors šiaip šis autorius ir priskiriamas prie dvasingųjų. Man atrodo, kad nei aš kur priėjau, nei ką, tiesiog gyvenu ir dirbu, o kaip jūs tai pavadinsite – jūsų valia.

Zigmantas Ardickas (g. 1958 m.) verčia iš anglų, prancūzų, ispanų, portugalų, vokiečių, italų, rusų, lenkų kalbų. Studijavo taikomąją matematiką. 1979 m. baigė VVU Visuomeninių profesijų fakultetą; įgijo anglų kalbos vertėjo-konsultanto specialybę. Yra dirbęs inžinieriumi Informacijos institute, vyriausiuoju inžinieriumi Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir kibernetikos institute, inžinieriumi Eksperimentinėje gamykloje „Bitas“ prie Matematikos ir kibernetikos instituto, technikos skyriaus redaktoriumi „Mokslo ir gyvenimo“ žurnalo redakcijoje, vertėju-konsultantu, redaktoriumi „Katalikų pasaulio“ leidykloje, leidykloje „Mens Sana“. Dabar bendradarbiauja su įvairiomis leidyklomis ir leidiniais. Tarp jo verstų autorių: Jose Saramago, Mario Vargas Llosa, Roberto Bolano, Kahlilis Gibranas, Rabindranathas Tagore, Paulo Coelho, Maria Montessori, Josemaria Escriva de Balagueras, Mikhaelas Aivanhovas, Rudolfas Steineris, Carlas Gustavas Jungas.
“Demiano” citatos
Ak, šiandien aš žinau: nieko pasaulyje žmogus taip nesibodi, kaip eiti keliu, vedančiu į tave patį.
Nekęsdami kokio nors žmogaus, jame nekenčiame to, kas tūno mumyse pačiuose.

 

Nariams

Naujienlaiškis