Senosios graikų k. tekstas „Noriu versti 2013“

EKSPERTO IŠVADOS

Konkursui buvo parinkta ištrauka iš bene žinomiausio Antikos kraštotyrinio veikalo – II a. po Kr. gyvenusio rašytojo Pausanijo „Graikijos aprašymo“. Ją į lietuvių kalbą išvertė 5 autoriai.

Pausanijo veikalas parašytas paprastu stiliumi be retorinių įmantrybių. Autorius nesiekia priblokšti skaitytojo įmantria kalba, o dėmesį sutelkia į detalių tikslumą, siužetų įvairumą, turinio vaizdingumą. Šiomis ypatybėmis pasižymi nedidelė versti pasiūlyta ištrauka. Joje pagrindiniais bruožais perteiktas iki mūsų dienų gerai neišlikusių Propilėjų vaizdas, jis papildytas legenda apie Atėnų karalių Aigėją (Egėją), jo sūnų Tesėją ir Aigėjo mirtį.

Visi penki vertėjai teisingai perteikė ištraukos turinį. Visus galima pagirti už pastangas perteikti Pausanijo stiliaus ypatybes, taip pat antikinės kultūros realijų išmanymą. Suprantama, kiekvienas vertimas yra savitas, turi ir gerų, ir ne tokių gerų ypatybių. Pastarosios leidžia visus vertimus dalinti į dvi nevienodas grupes: gerų ir ne tokių gerų vertimų. Šiai pastarajai priskirčiau SGR1, SGR2 ir SGR3 vertimus. SGR1 koją kiša stengimasis pernelyg tiksliai perteikti graikiško pasakojimo sintaksę, nežiūrint, ar graikų ir lietuvių konstrukcijos kuo skiriasi, ar ne. Tik mokėdamas graikiškai ir prieš akis turėdamas originalą skaitytojas gebės suprasti, kad, pavyzdžiui, sakinyje „Propilėjai turi balto marmuro stogą, kurio akmenų dydžio ir grožio net iki mūsų dienų niekas nepralenkė“ įvardis „kurio“ neleidžia suprasti, ar čia autorius kalba apie marmurą ar apie stogą (iš tiesų, tai – apie pačius Propilėjus). Sakinyje „Nuo čia matoma jūra ir, kaip sakoma, nuo šios nušokęs nusižudęs Aigėjas“ klaidina įvardinė konstrukcija „nuo šios“ (turi būti – „į ją“ ar kaip kitaip). Tokių vertimo riktų šiame tekste esama daugiau.

SGR2 tekstas tokių bėdų neturi, tačiau jame esantis Nikės vardas „sparnuotoji“ kalba apie atidumo stoką. SGR3 galima prikišti tą patį. Sakinyje „o štai Tesėjas, plaukęs juo į kažkokį žygį prieš vadinamąjį Mino jautį“ frazė „į kažkokį žygį“ netiksliai perteikta originalo τόλμης τι ἔχϖν; kitaip derėjo versti paskutinio sakinio „Palei Atėnus“ (Atėnuose).

SGR4 ir SGR5 yra vienodai geri: abiejuose teisingai ir gražiai perteiktas ištraukos turinys, sudėtingesnės („graikiškesnės“) vietos išverstos, paisant prasmės ir pažodžiui nesilaikant originalo. Vis dėlto SGR5 keliomis smulkmenomis nusileidžia SGR4. SGR5 graikišką τὰς μὲν οὖν εἰκόνας perteikia „statulomis“, nors tai – „atvaizdai“ (žinoma, kad vienoje Propilėjų dalyje būta graikų garsiausių kautynių vaizdų; apie statulas žinių neturime). Čia taip pat pavartota klaidinga laikoma frazė „taip vadinamas“ (vadinamasis). Taigi Besparnė Nikė turi pagrindo pagerbti SGR4 autorių ir jam (ar jai) skirti lauro šakelę.

LLVS narys dr. Sigitas Narbutas

________________________________________________

Pausanijas
Graikijos aprašymas
(II a. po Kr.)

ORIGINALAS>

_________________________________

VERTIMAI

 

SGR1

Pausanijas
Graikijos aprašymas
(II a. po Kr.)

Į Akropolį tėra vienas įėjimas: kadangi jis yra labai aukštai ir turi tvirtą sieną, kitų ir negali būti. Propilėjai turi balto marmuro stogą, kurio akmenų dydžio ir grožio net iki mūsų dienų niekas nepralenkė. Tačiau negaliu tiksliai pasakyti apie raitelių statulas - ar tai yra Ksenofonto sūnūs, ar buvo nukaltos tiesiog dėl grožio. Propilėjų dešinėje yra besparnės Nikės šventykla. Nuo čia matoma jūra ir, kaip sakoma, nuo šios nušokęs nusižudė Aigėjas. Mat laivas, nešdamas jaunuolius į Kretą, išplaukė juodomos burėmis, tačiau Tesėjas, kuris būdamas drąsus plaukė pas jautį, vadinamą Mino, tėvui pasakė, jog, jei grįžtų jautį nugalėjęs, praneštų baltomis burėmis, bet praradęs Ariadnę šitai užmiršo. Vos pamatė juodų burių nešamą laivą, Aigėjas, manydamas, jog sūnus žuvo, nušoko į pražūtį. Atėnuose ir jam yra šventykla, vadinama herojaus Aigėjo.

 

SGR2
PAUSANIJAS

4. Į akropolį veda vienas kelias. Jokio kito nėra, visa vietovė atskirta, supama tvirtų sienų. Propilėjai dengti balto marmuro stogu, iki mūsų dienų jų akmenys išsiskiria grožiu ir dydžiu. Apie raitininkų statulas visgi aiškiai pasakyti negaliu, ar tai Ksenofonto sūnūs, ar jos pastatytos kaip puošmenos. Į dešinę nuo propilėjų stovi sparnuotosios Nikės šventykla. Iš čia atsiveria jūra, ir, kaip pasakojama, nuo šios vietos Aigėjas šoko į pražūtį. 5. Mat laivas, gabenęs jaunuolius į Kretą, parplaukė juodomis burėmis. Išplaukdamas susiremti su vadinamuoju Kretos jaučiu, Tesėjas tėvui pasakė: jeigu parplauks nugalėjęs jautį, iškels baltas bures. Tačiau netekęs Ariadnės pažadą pamiršo. Tuomet Aigėjas, išvydęs juodas parplaukiančių laivų bures ir manydamas, kad pražuvo sūnus, pasileido į mirtį. Atėnuose jam pastatyta vadinamoji herojaus Aigėjo šventyklėlė.

SGR3
Pausanijas
Graikijos aprašymas
(II a. po Kr.)

Į akropolį yra vienas įėjimas; antro negalėtų būti – toks stačiai kylantis ir tvirtomis sienomis yra akropolis. O marmuro propilėjai laiko stogą ir savo akmens luitų grožiu bei didybe ligi mano dienų neturi lygių. Tačiau apie raitelių skulptūras negaliu tiksliai pasakyti – ar jos Ksenofonto sūnūs, ar tiesiog dėl grožio sukurtos; propilėjų dešinėje yra Besparnės Nikės šventykla. Iš ten matyti jūra; į tą jūrą, kaip sakoma, puolęs ir žuvęs Egėjas. Mat priplaukė laivas juodomis burėmis, gabenęs jaunuolius į Kretą; o štai Tesėjas, plaukęs juo į kažkokį žygį prieš vadinamąjį Mino jautį, tėvui iš anksto buvo pasakęs, kad iškels baltas bures, jei atgal plauks įveikęs jautį. Šitai pamiršo, netekęs Ariadnės. Tada Egėjas, išvydęs besiartinantį laivą juodomis burėmis ir pamanęs, kad tai reiškia sūnaus mirtį, šoko jūron ir pražuvo. Palei Atėnus stovi vadinamoji didvyrio Egėjo šventykla.

SGR4
Pausanijas
Graikijos aprašymas 

Į akropolį įėjimas yra vienas: kito ir negali būti, nes visa kalva yra stati ir turi tvirtą sieną. Propilėjai turi baltų akmenų stogą ir [tų] akmenų grožiu bei dydžiu išsiskyrė bent jau iki mano laikų. O štai apie raitininkų atvaizdus negaliu tiksliai pasakyti, ar tai yra Ksenofonto sūnūs, ar jie tiesiog dėl puošmenos padaryti. Propilėjų dešinėje yra Besparnės Nikės šventykla. Iš ten matosi jūra; kaip pasakojama, į ją metęsis Aigėjas ir žuvo. Mat laivas, jaunuolius gabenęs į Kretą, išplaukė juodomis burėmis, o Tesėjas (nes įsidrąsinęs plaukė pas vadinamąjį Mino jautį) buvo sakęs tėvui, kad naudosiąsis baltomis burėmis, jei plauktų atgal jautį nugalėjęs. Tačiau šitai užmiršo netekęs Ariadnės. Tuomet Aigėjas, kai pamatė laivą juodų burių nešamą, manydamas vienintelį sūnų mirus, nušokęs nusižudė; ir pas atėniečius yra jo hėrojonas, vadinamas Aigėjo vardu.

 

SGR5
PAUSANIJAS

Į Akropolį veda vienintelis kelias, kito nėra, nes visi šlaitai statūs ir apjuosti tvirta siena. Propilėjai, dengti balto akmens stogu, iki mūsų dienų dar vis nepralenkiami tų akmenų grožiu ir didybe. Na, apie raitelių statulas negaliu tiksliai pasakyti, ar jos vaizduoja Ksenofonto sūnus, ar buvo šiaip padirbdintos dėl grožio; Propilėjų dešinėje stovi Besparnės Nikės šventykla. Iš ten atsiveria jūra, ir, pasakojama, kad Egėjas toje vietoje nušokęs užsimušė. Mat laivas, gabenantis jaunuolius į Kretą, išplaukė, iškėlęs juodas bures, o Tesėjas – jis plaukė kartu, užsidegęs ryžtu nudobti taip vadinamą Mino jautį – tėvui pažadėjo duoti ženklą baltomis burėmis, jei atgalios grįš jautį nugalėjęs; apie tai šis, praradęs Ariadnę, pamiršo, tuomet Egėjas, išvydęs bangų nešamą laivą juodomis burėmis ir manydamas žuvus sūnų, metėsi žemyn, atimdamas sau gyvybę;

O Atėnuose yra šventa vieta, vadinama Egėjo vardu.


 

Nariams

Naujienlaiškis