"Noriu versti" 2010. RUSŲ k. vertimai

EKSPERTO IŠVADOS

Tekstas pradžioje konkretesnis, o toliau esama autorefleksijos (lietuviškiau – savistabos), o šią versti sunkiau, reikia ieškoti aukso vidurio tarp vertimo tikslumo ir geros lietuviškos raiškos. Kai kam pritrūko atidumo ir kruopštumo, tad suklupta lygiose vietose. Kaip pastebėta viename komentare, kai kas per daug vartojo įvardį „aš“, nes jau pati lietuviško veiksmažodžio forma parodo asmenį (parašius „grįždavau“, jau aišku, kad tai „aš“). Rusišką tekstą dauguma suprato gana gerai, problemų kilo dėl lietuvių kalbos išmanymo. Bet apie viską iš eilės.

Общество šiame kontekste geriausia versti „draugija“, nes šia prasme jis čia pavartotas (Ožegovo žodyne – „4. Та или иная среда людей, компания“).

Сестры-близнецы – lietuviškai užtenka vieno žodžio „dvynukės“ (rusiški du žodžiai gal dėl akivaizdumo, nes близнецы yra vyr. giminės); „seserys dvynės“ – ne klaida, klaida tik sujungti šiuodu žodžius brūkšneliu.

Dabar pereiname prie vieno keblaus gramatikos aspekto. Taisyklė byloja taip: „veikiamasis būtojo laiko dalyvis nevartotinas reikšti lygia greta su tarinio veiksmu vykstančiam arba vėlesniam veiksmui“; vienas iš kalbininkų pateikiamų pavyzdžių yra toks: „Vakar kalbėjo pirmininkas, paraginęs (taisoma: ragindamas; ir ragino) aktyviau dalyvauti rinkimuose“. Aišku, kad šiame mūsų tekste враждовавшие – „– „besivaidijančios“ (svarbu, kad čia turi būti esamasis laikas). Taisyklė byloja taip: „veikiamasis būtojo laiko dalyvis nevartotinas reikšti lygia greta su tarinio veiksmu vykstančiam arba vėlesniam veiksmui“; vienas iš kalbininkų pateikiamų pavyzdžių yra toks: „Vakar kalbėjo pirmininkas, paraginęs (taisoma: ragindamas; ir ragino) aktyviau dalyvauti rinkimuose. Vis dėlto Silvos ir Volodios atveju tinka vartoti ir būtąjį laiką, nes laikų derinimo santykius pakoreguoja žodeliai „vėliau“, „netrukus“. Geri yra, pvz., tokie variantai: „vėliau tapusi artiste“, „kuris netrukus mirė nuo difterito“.

Dėl „realisto“ paprasčiau – čia juk kalbama apie vaikus, tad beveik neabejotina, kad turimas galvoje realinės gimnazijos mokinys. Kaip pastebėta komentaruose, lietuviškas žodis „realistas“ tokią reikšmę turi, bet man patiko ir viename vertime pavartotas „realininkas“ – iš karto aišku, kas turima galvoje.

Antrą sakinį kai kas pradėjo būtuoju kartiniu laiku – čia vis dėlto visur turėtų dominuoti dažninis (nors būtasis kartinis kai kur čia galimas nusakant pastovias savybes, pvz., „kvadratai baigėsi dideliu […] apskritimu“).

…мы расходились по домам только после того, как горничная звала нас по крайней мере три раза. Čia iš sėkmingų vertimo pavyzdžių galima pateikti šiuos: „išsivaikščiodavome po namus tik kambarinei pašaukus mažiausiai tris kartus“ (35); „išsiskirstydavome po namus tik tada, kai kambarinė pašaukdavo bent tris kartus“ (3) (forma „buvo kvietusi/pašaukusi“ šiuo atveju nesklandi).

…бывали долгие периоды, когда… Lietuviškai čia reikia kilmininko (nes kalbama apie dalį laikotarpių), pvz., „būdavo ilgų laikotarpių“; bet kadangi žodžio „būti“ vedinių čia ir taip jau esama ir sakinio pradžioje jau paminėtas „laikas“, sėkmingas toks variantas: „pasitaikydavo ilgų tarpsnių“, kaip išvertė, be kitų, 18 – čia tinkamas ir tęsinys: „kai užmiršdavau tą dvasinės būties pasaulį, kuriame gyvenau anksčiau.“

Я делил свое время между чтением, гимназией и пребыванием дома, на дворе. Iš tų, kurie rinkosi daugmaž pažodinį (nors labai nepeiktiną) variantą: „dalinau“, „skyriau“, – tik labai nedaugelis sumojo, kad užtenka pasakyti „namams, kiemui“, o ne „buvimui namie, kieme“.

Sunkiausias paskutinis sakinys (beje, jungti arba skaidyti originalo sakinius patartina tik išimtiniais atvejais, čia to nereikėjo). Tiesa, kai kas prisigalvojo visokių žodžių, kur viskas paprasta ir aišku: изредка – „retkarčiais“, однако – „vis dėlto“ (kableliais neskirtinas; „vis tik“ – atėjęs iš rusų kalbos, turbūt ir „visgi“, nors nelaikomas klaida). Kai ką sutrikdė žodis предшествовало: этому обыкновенно предшествовало болезненное состояние, раздражительность и плохой аппетит. Neblogas 9 vertimas: „prieš tai apimdavo liguista būsena, irzlumas, dingdavo apetitas“ (praleista обыкновенно – „paprastai“). Beje, nors ta būsena apimdavo „prieš tai“ (предшествовало), tai nereiškia, kad ji buvo to grįžimo priežastis.

…одаренное способностью бесчисленных превращений и возможностей. Čia galima verstis „galimybių dovana“ ir pan.; nors ir ne visai tikslus, gana įtaigus bei sklandus ir čia yra 9: „be galo permaininga ir turtinga galimybių“

Konkurso vertimų įvertinimas

9-tąjį vertimą čia jau pagyriau, bet yra keletas aplaidumo atvejų: враждовавшие išversta per silpnu žodžiu – „prieštaraujančios (viena kitai)“; „kvadratai paprastai [tokio žodžio originale nėra] pasibaigdavo“; prastai skamba „(savo laiką) išskirstydavau“ ir t.t.

Kiti geresni vertimai yra šie: 13, 18, 31 ir ypač 34, tačiau pastarajame esama netikslumų, pasitaikančių ir kituose vertimuose, tad kai ką trumpai paminėsiu: „vaikų bendruomenės“ (nors tai nėra koks nors aiškiai apibrėžtas kolektyvas); „(dvynukės, nuolat) nesutariančios“ (taip pat per silpnas apibūdinimas, kaip ir „prieštaraujančios viena kitai“); „kai kambarinė kviesdavo“ (tiksliau – „pakviesdavo“: užbaigtas veiksmas); „apdovanota neišsemiamomis persikūnijimų galimybėmis ir gebėjimais“ – netikslu. Paprastas žodis прятки išverstas retu – „gužynės“, ir tai, matyt, klaidinga, nes gužynės žaidžiamos užrištomis akimis.

Geriausi, nors ir